Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, vadovavęs premjero sudarytai darbo grupei, sako, kad tarpukario Lietuvos kontekste būtų „būtų sunku surasti asmenybę, kuri galėtų prilygti Antanui Smetonai“.
„Mūsų pareiga – tinkamai pagerbti ir įamžinti A. Smetonos tragišką asmenybę, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos Prezidentą, ryškų intelektualą, aktyvų visuomenininką, aistringą lietuvybės puoselėtoją, gabų publicistą, modernios Lietuvos kūrėją, kūrybingą bei ryžtingą politiką, aktyviai kovojusį už valstybės teritorinį vientisumą“, – antradienį Ministrų kabineto pasitarime sakė D. Matulionis.
Paminklo vieta šalia buvusio centrinio knygyno pasirinktas iš penkių svarstytų variantų – čia, pasak darbo grupės, 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.
Paminklą tikimasi pastatyti 2021-aisiais, šiemet bus skelbiamas jo įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursas – tam konkursui numatyta iki 30 tūkst. eurų. Visi darbai, darbo grupės skaičiavimu, neturėtų kainuoti brangiau nei 250 tūkst. eurų.
Vyriausybės patvirtintose sąlygose siūloma, kad paminklas turi atspindėti A. Smetonos asmenybę ir jo veiklą vientisai, apimant visus jo veiklos laikotarpius bei poelgius: „Kaip intelektualą, aktyvų visuomenininką, aistringą lietuvybės puoselėtoją, gabų publicistą, modernios Lietuvos kūrėją, kūrybingą bei ryžtingą politiką, aktyviai kovojusį už Lietuvos teritorinį vientisumą, taip pat tolerantišką Lietuvos tautinėms mažumoms, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos prezidentą, autokratą, kritikavusį abu totalitarinius režimus (įsitikinusį antikomunistą, nepakantų nacistinei politikai ir jos keliamai grėsmei), bet kartu ir kaip tragišką asmenybę“.
Taip pat numatoma sutvarkyti ir paminklo prieigas atsižvelgiant į istorinį aikštės kontekstą.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
