Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčių bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams.
Jais siekiama supaprastinti metinio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką bei sveikatos draudimo įmokų mokėjimo sąlygas ir spręsti kitus aktualius mokesčių klausimus. Šiems įstatymų pakeitimams dar turi pritarti Seimas.
Smulkiesiems verslininkams, dirbantiems pagal verslo liudijimus, sveikatos draudimo įmokos vėl taps fiksuotos (nuo metų pradžios jie turi mokėti 9 proc. nuo pajamų).
Socialinio draudimo įmokos žmonėms, dirbantiems individualiai, sumažės maždaug dviem trečdaliais, bet šie mokesčiai augs kitais ir dar kitais metais. Be to, atsiras pajamų viršutinė riba, virš kurios įmokos nebemokamos - apie 9 tūkst. litų per mėnesį. „Nusprendėme siūlyti, kad šiems verslininkams, kaip ir kitoms iki šiol mokesčio nemokėjusioms visuomenės grupėms, būtų pritaikytas pereinamasis laikotarpis“, - aiškino finansų ministras Algirdas Šemeta.
Skaičiuojant pajamas, pagal kurias taikomas NPD, nebebus įskaičiuojamos neapmokestinamosios pajamos, t. y. pensijos, palūkanos, alimentai ir kita (šis dydis, mažinantis sumokamus mokesčius, pritaikomas tik gaunantiems palyginti nedideles pajamas). Galų gale augs NPD pirmos ir antros grupių invalidams, vadinasi, jiems mažės mokesčiai.
Šiuos įstatymus ketinama parlamente patvirtinti iki vasario vidurio. Visi pasikeitimai įsigalios ne po šešių mėnesių, kaip įprasta daugeliui mokesčių įstatymų, o išsyk.
A.Šemeta tikino, jog dėl augančio NPD biudžetas planuotų įplaukų nepraras, nes keičiant NPD tvarką nebuvo žinoma, kiek papildomų pajamų biudžetas dėl naujovių sulauks. „Pagal suplanuotą biudžetą jokių praradimų nebus. Tiesiog negausime papildomų, neplanuotų galimų pajamų“, - sakė jis.
