„Tualetas – šeimininko veidrodis“, – sako kultūringojo pasaulio žmonės ir pagal tvarką bei švarą tualete vertina ne tik asmenį, įstaigą, miestą, bet ir šalį. Ką galima pasakyti apie Šiaulių miesto ir įvairių jo įstaigų šeimininkus, kurių tualetuose nuo dvoko graužia akis? O gal tvarkos stoka – ne šeimininkų, o pačių tualetų lankytojų bėda ir būtent jiems skiriami ketureiliai: „Broliai lietuviai iš gimtojo krašto, darykit į skylę, o ne ant krašto“?
Dvokas tualete – ne priešas?
Kažkada Šiauliuose buvo keli viešieji tualetai, tad prispirti gamtinių reikalų žmonės susikaupę sugebėdavo nuskubėti iki trokštamos vietos nusilengvinti. Dabar miete yra likęs vienintelis nemokamas tualetas skverelyje priešais Savivaldybę. Duris jis atveria tik darbo metu.
Prieš kelerius metus suremontuotame tualete miesto valdžia atidarymo proga moterims skirtoje pusėje išdrįso net „šampano“ iššauti ir jo iš krištolo taurių paragauti.
Įdomu, ar dabar kas nors iš atsakingų asmenų į šį tiesiog miesto galvų panosėje esantį tualetą užsuka? Panašu, kad ne, nes jame nuo smarvės net akis graužia ir neatrodo, kad iš kambarėlio, kuriame turėtų būti įsikūrusi valytoja, ši išlenda bent kartais tualeto sutvarkyti.
Kelis kartus „Šiauliai plius“ žurnalistai lūkuriavo prie tualeto, ketindami pakalbinti valytoją apie tautiečių sanitarinius įpročius, tačiau veltui. Kambarėlyje nuolat degė šviesa, tačiau ši nepasirodė.
Turbūt drąsos pažiūrėti, į ką pavirto vieta, kur kadaise gertas „šampanas“, trūksta ne tik jo savininkams, bet ir pačiai valytojai.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyresnioji specialistė Henrita Giedraitienė informavo, kad tualetas skverelyje priklauso bendrovei „Šiaulių turgus“. Ši įmonė ir turi atsakyti už patalpų švarą bei priežiūrą. Tik ar kas nors kontroliuoja, kaip Savivaldybės panosėje tas tualetas atrodo?
Alvydas Petroliūnas, bendrovės „Šiaulių turgus“ vadas, nukerta: „O ar žinote koks kontingentas žmonių tame tualete lankosi? Po jų apsilankymo į tualetą išvis užeiti neįmanoma. Ventiliacinė sistema tualete nefunkcionuoja. Mūsų žmogus nuolat valo, kasmet atliekame einamąjį remontą, bet tai mažai gelbėja.“
Anot A. Petroliūno, kadangi tualetas yra žemėje ir nėra hidroizoliacijos, pavasarį per sienas tiesiog teka vanduo, kuris sunaikina visą remontą. Žiemą ant sienų kaupiasi kondensatas. „Pats statinys yra prastas. Blogai yra. Nuolatinis valymas ir dezinfekavimas problemų neišspręs. Reikia kapitalinio remonto, bet tam reikia lėšų“, – sakė jis.
O ar įmonė neketina viešojo tualeto suremontuoti prieš Europos krepšinio čempionatą? „Einamąjį remontą padarysime“, – žadėjo A. Petroliūnas.
Savivaldybė šiuo metu turi šešis tualetus, kurie yra autobusų apsisukimo žieduose. Juos prižiūri – valo ir dezinfekuoja – bendrovė „Specializuotas transportas“. Savivaldybė pasirūpina biotualetais ir švenčių metu.
Miesto valdžia per vasarą prie amfiteatro ir Prūdelio pastatė po biotualetą. Pernai biotualetai keturis mėnesius buvo pastatyti prie Talkšos ežero. Dabar prie šio vandens telkinio tualetų nėra, bet jie atsiras, nes įsisavinant ES lėšas ir tvarkant Talkšos prieigas bus pastatyti ir viešieji tualetai.
Apmokestinimas lankytojus drausmina
Šiauliuose tualetų problema buvo aktuali visais laikais. Miesto valdžios atstovai tikėjosi jų problemą išspręsti, kai pradėjo dygti prekybos centrai. Juk tualetai juose turi būti ir yra.
Vis dėlto ar kas nors pasidomėjo, kaip atrodo, pavyzdžiui, centre esančio prekybos centro „Maxima“ tualetas? Užsukti ten taip pat galima tik prisimerkus ir užsispaudus nosį.
„Saulės miesto“ pirmo aukšto tualetas, kuriame dažniausiai lankydavosi autobusų laukiantys šiauliečiai ir miesto svečiai, dabar užrakintas. Į jį patekti gali tik sumokėjęs aparatui 50 centų.
Akivaizdu – apmokestinimas davė naudos. Tualete gerokai švariau ir nedvokia. Tačiau problema, panašu, persikėlė į antrą pastato aukštą – nenorintys mokėti 50 centų lankytojai čia esančiame tualete lūkuriuoja eilėse. Na, nekvepia čia rožėmis ir, atrodo, dvokas – tikrai ne priešas.
„Saulės miesto“ atstovė spaudai Šarūnė Širvinskaitė informavo, kad prekybos centro pirmame aukšte tualetai apmokestinti simboline kaina nuo balandžio 1-osios.
„Pirmojo aukšto tualetai yra modernūs, investuota didelė suma jiems suremontuoti. Dabar prekybos centro lankytojai gali naudotis labai tvarkingais tualetais“, – teigė ji.
Anot atstovės spaudai, po remonto pasikeitė ne tik tualetai, bet ir žmonių elgesys juose – sumokėję nors ir minimalią kainą, jie elgiasi tvarkingiau ir atsakingiau.
Nejau lietuviai geba vertinti tik tai, už ką sumoka pinigus?
„Simbolinė kaina sudrausmino ir piliečius, kurie bandė naudotis tualetais ne pagal paskirtį, o ketino įsikurti juose ilgiau“, – teigė Š. Širvinskaitė.
Higienos norma švarą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Viešųjų tualetų higienos normoje nurodyta, kad už švarą ir tvarką, aprūpinimą inventoriumi, valymo ir dezinfekcijos medžiagomis, popieriumi, muilu atsako jį prižiūrintis darbuotojas. Jis privalo turėti reikiamą valymo inventorių ir valymo bei dezinfekcijos priemones.
Patalpos turi būti švarios visą laiką. Nešvarios grindys valomos nedelsiant drėgnu būdu. Du kartus per dieną patalpų sienos, grindys, įrenginiai dezinfekuojami ir plaunami.
Panaudotas popierius, kitos atliekos sumetamos į šiukšlių dėžes. Šiukšlių dėžėse turi būti įkloti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Darbuotojas turi dirbti su specialiais drabužiais, avalyne, pirštinėmis.
Ar Šiauliuose laikomasi šios higienos normos? O gal kultūriniai įgūdžiai tualetų lankytojams svetimi?
Tualetas ir jo švara – šeimininko vizitinė kortelė. Tai svarbi ir privačiausia vieta darbe. Jis leidžia spręsti apie įstaigų aptarnaujantį personalą, taip pat apie kolegas.
Panašu, kad viešieji tvarkingi tualetai Šiauliuose atsiras tik talkinant Europos Sąjungos fondams. Įdomu, ar jų laukia tokia pat švara dvelkianti ateitis, kaip ir kultūringose ES šalyse, ar mūsiška, lietuviška, palydima gintarinės šypsenos?
Ką galima pasakyti apie Šiaulių miesto ir įvairių įstaigų šeimininkus, kurių tualetuose nuo dvoko graužia akis?
Oksana LAURUTYTĖ
