Lygiai prieš metus Lietuva, kaip ir dar aštuonios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tapo pilnateise Šengeno erdvės nare. Tuo netruko pasinaudoti nusikalstamos struktūros - per tuos metus Latvijos ir Lenkijos pasienio suaktyvėjo kontrabandininkai, vogtų mašinų ir nelegalių migrantų gabentojai.
Nuo praėjusių metų gruodžio 21 dienos prie vidaus sienų su Lenkija ir Latvija buvo pakelti užtvarai, o pusantro dešimtmečio su šiomis valstybėmis egzistavusi Lietuvos siena tapo nematoma - nebeliko dokumentų kontrolės, išnyko pasienio punktai, naują veiklos etapą pradėjo ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Pasak VSAT pranešimo, keliauti tapo žymiai paprasčiau, tačiau pasieniečiai fiksuoja ir naujas tendencijas, kurias sukėlė šios permainos. Pavyzdžiui, pasienyje su Lenkija ir Latvija dirbančių VSAT pareigūnų vadovai konstatuoja, kad šiame ruože darbo vis daugėja, o situacija yra sudėtinga.
Pasienyje su Lenkija dirbančios Lazdijų rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Mačaitis sako, kad Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare jo vadovaujami pasieniečiai sulaukė naujų iššūkių. Šios rinktinės pasieniečiai kontroliuoja ne tik 103,7 kilometrų ruožą su Lenkija, bet ir dalį sienos su Rusija bei Baltarusija.
V.Mačaitis neslepia, kad atsivėrus vidaus sienoms praėjusių metų gruodį pasienyje su Lenkija dirbti tapo sunkiau nei iki tol. Lazdijų rinktinės pasieniečiai dar pernai prognozavo, kad Lietuvai tapus Šengeno nare kils nemažų problemų dėl kontrabandos gabentojų suaktyvėjimo ir nelegalios migracijos augimo.
Laisvas judėjimas neteisėta veikla užsiimantiems asmenims buvo papildoma paskata veikti aktyviau - jie pastebėjo, jog prie vidaus sienų liko mažiau kontrolės.
Lazdijų pasieniečių prognozės pasitvirtino, teigia rinktinės vadas V. Mačaitis, nes situacija pasienyje su Lenkija yra sudėtinga, čia sulaikoma daug neteisėtai akcizines prekes iš Lietuvos gabenančių asmenų, suaktyvėjo ir vogtų automobilių gabentojai.
Į Lenkiją, o per ją ir į kitas valstybes veržiasi ir sienos pažeidėjai iš Baltarusijos bei Rusijos.
Šiemet prie sienos su Lenkija sulaikyta daugiau užsieniečių nei 2007 m., taip pat išaugo į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje pristatytų asmenų skaičius. Nuo šių metų pradžios VSAT pradėjo vykdyti naują funkciją - Lazdijų rinktinėje, kaip ir kitose VSAT rinktinėse, veikia Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrius, kurio pareigūnai per metus ypač daug pasidarbavo užkardydami neteisėtus bandymus keliauti per sieną su Lenkija.
Pradėjus darbą prie Šengeno vidaus sienos Lazdijų rinktinės pareigūnams reikėjo pertvarkyti savo darbą ir tai jiems pavyko - tą patvirtina veiklos rezultatai. Šiuo metu sieną su Lenkija kontroliuoja tik trečdalis pasieniečių, lyginant su laikotarpiu, kai Lietuva dar nebuvo Šengeno nare.
V.Mačaitis pažymi, kad įvykių šiame pasienyje jo vadovaujamos rinktinės pareigūnai fiksuoja net daugiau nei prieš atsiveriant vidaus sienoms. Nors pasieniečių skaičius ir žymiai sumažėjo, bet vietiniai pasienio gyventojai žino, kad VSAT pareigūnai visada yra šalia, kad į juos galima kreiptis bet kokios pagalbos ir kad ji bus suteikta.
Lazdijų rinktinės vadas teigia, kad pasienyje su Lenkija, be minėtų naujų tendencijų - tris kartus padidėjusio sulaikomo kontrabandinių cigarečių kiekio, nelegalių imigrantų aktyvėjimo, žymiai padaugėjo atvejų, kai pasieniečių stabdomi automobilių vairuotojai nepaklūsta ir bando pabėgti. Tokiais atvejais reikia ir Lenkijos pasieniečių, ir Lietuvos policijos pagalbos - tam organizuojami bendri mokymai, keičiamasi informacija.
V. Mačaitis prognozuoja, kad pasienyje su Lenkija ir toliau augs bandymų gabenti kontrabandą skaičius, daugės nelegalios migracijos atvejų. Tam turės įtakos ir ekonominė situacija Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, nedarbo augimas pasienio rajonuose.
Nuo tada, kai Lietuva įsiliejo į Šengeno erdvę, pasienyje su Lenkija taikydami rizikos analizės metodus VSAT pareigūnai pasirinktinai patikrina vos apie 0,8 proc. visų keliaujančiųjų. Tačiau suklastotų dokumentų pasieniečiai dabar išaiškina netgi daugiau nei tuo metu, kai Lietuva dar nebuvo Šengene.
Paprastai pasienyje su Lenkija patikrinimui stabdomi asmenys nesistebi ir nesipiktina, kad tokie prie vidaus sienos taikomi tokie kontrolės elementai, išskyrus, kaip pastebi rinktinės vadas V. Mačaitis, pažeidėjus ir nusikalsti linkusius asmenis.
Panašios problemos aktualios ir prie 610 kilometrų sienos su Latvija dirbantiems Šiaulių rinktinės pasieniečiams. Jos vadas pulkininkas Vytautas Dabulskis taip pat sako, kad Lietuvai tapus Šengeno nare pasieniečiams dirbti tapo sunkiau - per sieną su Latvija išaugo transporto srautai, panaikinus nuolatinę kontrolę žymiai drąsesni tapo nusikaltėliai, kuriems pasidarė lengviau keliauti ir į Latviją, ir į Lenkiją, ir į kitas ES valstybes. Todėl, kaip sako V. Dabulskis, rinktinės operatyvininkai turi begalę darbo.
Išsiplėtė ir veiklos geografija: jei iki narystės Šengene Šiaulių pasieniečiai daugiausiai dirbdavo pasienio su Latvija rajonuose, tai dabar jų bendradarbiavimas siekia ir Švediją, ir Norvegiją, ir Italiją, ir kitas šalis.
Didėja ir su nusikaltimais susijusių procesų mastai. Pavyzdžiui, šiuo metu Šiaulių pasieniečiai sulaiko penkis kartus daugiau nelegalų nei prieš Lietuvos narystę Šengeno erdvėje. Nelegalūs migrantai tikisi, kad kertant vidaus sienas jų niekas netikrins, jie drąsiai važiuoja maršrutiniais autobusais, automobiliais ir net nebando, kaip anksčiau, sieną slapta pėsčiomis pereiti įvairiose vietose.
V. Dabulskis taip pat patvirtina, kad Šengeno erdvėje daug aktyvesni tapo automobilių vagys: jie grobia automobilius Lietuvoje ir gabena juos į Latviją arba atvirkščiai.
Didelės įtakos prie vidaus sienos dirbantiems pasieniečiams turi ir tai, kad smarkiai sustiprinta Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija, ES išorės sienų, apsauga. Dėl to, sako V. Dabulskis, per vidaus sienas išaugo kontrabandinių rūkalų ir alkoholio gabenimas.
Nuolatinės kontrolės prie vidaus sienų nebuvimas įvairius nusikaltėlius vilioja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Šiaulių rinktinės vadas įsitikinęs, kad kovos su įvairiais per vidaus sieną plintančiais nusikaltimais sėkmė priklauso ir nuo pačių pareigūnų bei jų aprūpinimo: būtina stiprinti operatyvinį darbą, prie vidaus sienų užtikrinti pakankamą skaičių pareigūnų pasirinktiniam tikrinimui pagal rizikos faktorius vykdyti, tinkamai aprūpinti pasieniečius techninėmis priemonėmis.
Tai lemia prie vidaus sienų atliekamų patikrinimų skaičių bei užkardomų nusikaltimų mastą.
