Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo 2 tūkst. žmonių, tapusių broliais ir sesėmis.
Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena. Šiandien – Šaulių sąjungos stiprėjimo šventė“, – į juos kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Jūs prisidedate ne tik prie atgrasymo, grėsmių atrėmimo, bet ir prie Lietuvos klestėjimo. Prisidedate skirtingai, bet svariai“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje priminė laisvės kainą ir tai, jog „kasdien turime stovėti jos sargyboje“.
„Ši naujai prisiekusi šaulių minia, pasirengusi ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui, yra mūsų viltis ir mūsų laisvė“, – kalbėjo ministrė.
Ji teigė, kad „tūkstančiai žmonių“, norinčių tapti šauliais, rodo valstybės brandą.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pabrėžė, jog gausus šaulių būrys yra itin svarbus šalies saugumui stiprinti.
„Linkiu, kad kiekvienas jūsų, atėjęs iš skirtingų institucijų, turintis skirtingas vertybes ir patirtis, tai įdėtumėte į Šaulių sąjungos šeimą. Šaulių sąjunga – geriausias atgrasymo pavyzdys“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
„Neteisingo ir nenaudingo būdo prisidėti prie šalies saugumo nėra“, – sakė jis.
I. Šimonytė teigė, jog sprendimas prisidėti prie šaulių brendo ne vienerius metus.
„Buvau apsisprendusi tą padaryti, tiesiog šiais metais turbūt atėjo tas momentas, kai parašiau prašymą ir šiandien prisieksiu“, – žurnalistams anksčiau penktadienį sakė premjerė.
Sprendimą nulėmė įvykiai Ukrainoje
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad jos sprendimą stoti į Šaulių sąjungą lėmė įvykiai Ukrainoje.
„Per pastarąsias dvi savaites, matyt, kiekvienas turėjome progą pergalvoti tiek tai, kas vyksta Ukrainoje, tiek tai, ką galime padaryti, kad stiprintume Lietuvos gynybą, saugumą, kad prisidėtume prie savanorystės iniciatyvų. Mano sprendimas buvo prisidėti tokiu būdu“, – penktadienį BNS sakė parlamento vadovė.
Ji tvirtino suprantanti davusi labai rimtą įsipareigojimą ir vylėsi, kad pavyks suderinti pareigas Seime su šaulės pareigomis.
„Tai labai rimtas įsipareigojimas, jį paliudija ir ta priesaika, kurią duodi, pasižadėjimas, bet lygiai kaip ir visų kitų profesijų atstovai, žmonės, kurie randa laiko prisidėti prie įvairių savanorystės iniciatyvų, aukoja savo laiką, savo lėšas. Manau, kad ir Seimo nariai tą patį gali daryti. Ir pati įsipareigojau tai daryti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Po naujų narių priesaikos šaulių gretos kartu su jaunaisiais šauliais sudarys apie 12 tūkst. narių.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Šaulių sąjunga per keletą dienų vien sostinėje sulaukė 1700 pareiškimų tapti nariais. Didelis aktyvumas juntamas ir Kaune. Anksčiau sąjungos gretos per metus pasipildydavo maždaug 1000 narių.
