Vieno iš Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos autorių valstiečio Aurelijaus Verygos aiškinimu, situacija su el. cigaretėmis darosi tokia nevaldoma, kad realiai „šios priemonės iš rinkos Lietuvoje apskritai turėtų dingti“.
„Ne tik Lietuva, bet ir daug kitų valstybių susiduria su nevaldomai augančiu elektroninių cigarečių vartojimu, ypač vaikų grupėje. Visi žinome statistiką, kone kasdien skaitome įvairias publikacijas apie apsinuodijusius paauglius. Žinome, kad šios priemonės naudojamos ne tik nikotinui, net ir nelegalių medžiagų vartojimui. Ir susiduriame su didžiule problema, kad nėra realios galimybės sukontroliuoti, kas yra pilama į šiuos prietaisus.
Dėl to parengtos įstatymo pataisos, o siūlymo esmė paprasta – leisti šiomis elektroninėmis priemonėmis ir jų užpildu, kuris turėtų būti tik nikotininis, leisti prekiauti tik vaistinėse ir tik tais atvejais, jei elektroninės cigaretės ar jų pildyklės bus priskirtos vaistiniams preparatams ar kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) kalbėjo jis.
Pasak parlamentaro, būtent dėl šio patikslinimo stokos iš pradžių buvo kilę daug nesusipratimų, nesusikalbėjimo. A. Veryga pabrėžė, kad šiuo metu viso labo kalbama apie teorinę galimybę, jei kas nors sukurtų šiuos prietaisus, skirtus pagalbai mesti rūkyti.
„Pavyzdžiui, yra nikotininiai pleistrai, nikotininės kramtomos gumos ar inhaliatoriai, tai jei tokia priemonė būtų sukurta, registruota kaip vaistinė priemonė, tik tada jie galėtų atsidurti vaistinėje. Šiuo metu pasaulyje tokių priemonių neturime, o kalbant realiai ir paprastai, iš rinkos šios priemonės šiandien Lietuvoje apskritai turėtų dingti“, – tiesiai šviesiai konstatavo Seimo narys.
Būtų viena pirmųjų tokių valstybių
Su verslininkų įžūlumu vargiai pajėgiantis kovoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) teigė, kad tokiam pakoreguotam siūlymui iš esmės pritartų.
„Tikėtina, Europos Sąjungoje būtume pirmoji šalis, kuri įvestų tokį draudimą, nes, kaip buvo paminėta, kadangi nėra tokių tyrimų, prekyba šiais gaminiais kitose vietose būtų uždrausta. Bet nereikia bijoti būti pionieriais“, kalbėjo departamento laikinoji direktorė Gražina Belian.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija taip pat susirūpinusi prekyba šiais gaminiais ir savo ataskaitoje 2021 m. yra pažymėjusi, jog kai elektroninės cigaretės naudojamos kaip padedančios mesti rūkyti priemonės, jos turėtų būti reglamentuojamos farmacijos srities teisės aktais.
„Tai reiškia, kad šie gaminiai turėtų praeiti atitinkamus tyrimus, pateikti įrodymai, kad tai padeda mesti rūkyti“, – paaiškino NTAKD atstovė.
Gydytojai: „problema neturėtų būti sprendžiama mūsų rankomis“
Vis tik kiti buvo daug skeptiškesni dėl tokio pasiūlymo. Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos primininko pavaduotojos Almos Astafjevos teigimu, nors pristatomas projektas gal ir skamba gražiai, į visa tai neturėtų būti įtraukti gydytojai.
„Pasisakome prieš bet kokią iniciatyvą į tokį projektą įtraukti gydytojus. Nes šiuo metu pagal aiškinamąjį raštą yra transliuojamos žinutės, kad gydytojai rašys receptus elektroninėms cigaretėms. Taip sudaromos prielaidos, kad išties kažkada taip ir bus. Ir taip galima sukurti precedentą – reikėtų suprasti, kad gydytojai neturėtų vertinti žalos ir naudos.
Be to, pažiūrėkime, kokia informaciją yra perduodama pacientui – kad elektroninės cigaretės yra geros, nes išrašinės receptą gydytojas ir jos bus pardavinėjamos vaistinėse. Taigi neturėtų būti sukurta net tokių projektų prielaida. Reiktų rasti kitas galimybes, kaip sumažinti elektroninių cigarečių vartojimą“, – aiškino ji.
Jai antrino ir Lietuvos psichiatrų sąjungos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė. Ji sutiko, kad šios problemos mastas didelis ir tai reikia spręsti, tačiau pabrėžė, jog tai vis tik turėtų būti sprendžiama ne gydytojų rankomis.
„Pažiūrėkime, kokia informaciją yra perduodama pacientui – kad elektroninės cigaretės yra geros, nes išrašinės receptą gydytojas ir jos bus pardavinėjamos vaistinėse. Taigi neturėtų būti sukurta net tokių projektų prielaida“, – sakė A. Astafjeva.
„Labai greitai tai, kad yra teorinis dalykas, labai greitai staiga tampa gydytojų prievolė. Labai nesinorėtų, kad gydytojams būtų prievolė išrašinėti, kokios būtų tai priemonės, susijusios su tabaku. Pirma, kalbama apie biurokratinę naštą. Tai dar tiek to. Kitas svarbus dalykas yra žalos atlyginimas. Jei gydytojas kurį laiką rašys tokius preparatus ir jam paskui išsivystys plaučių, gerklų vėžys, ar neturėsime bylų dėl žalų atlyginimo. Apskritai gydytojo susiejimas su bet kokia tabako priemone yra neteisingas dalykas“, – komentavo ji.
Nemato prasmės
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tvirtino, kad pataisos neturi prasmės, mat jeigu el. cigaretės būtų pripažintos medicininiais preparatais, jomis automatiškai būtų galima prekiauti vaistinėse.
„Nebus absoliučiai niekas pakeista, nebent yra siekis, kad elektroninių cigarečių iš viso neliktų Lietuvoje. Elektroninės cigaretės bus registruojamos kaip vaistiniai preparatai, (...) jos jau automatiškai galės būti vaistinėse. Tai iš esmės šio projekto net nereikia, kad elektroninės cigaretės, kurios būtų registruojamos kaip vaistinis preparatas, atsidurtų vaistinėse“, – komentavo ji.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas savo ruožtu įžvelgė, kad tokie siūlymai tik sukelia reguliacijos chaosą.
„Reikėtų nepabijoti pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra draudimas. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad ir pagal dabartinį galiojantį reglamentavimą e.cigaretes ir dabar galima registruoti kaip vaistinius preparatus, tiekti ir pardavinėti juos vaistinėse. Bet jei toliau būtų nagrinėjamas šis įstatymas, taptume antra valstybė pasaulyje, apie Europos sąjungą nėra ko kalbėti, kuri turi panašų reguliavimą.
Tad jei kai kuriais atvejais reikia nepabijoti būti pionieriais, kai kuriais atvejais būtų išmintinga tokiais nebūti. Atsižvelgiant į ta, kad elektroninių cigarečių reguliavimo iniciatyvų yra nemažai ir jos visos eina vienu metu, tai, mani požiūriu, atsiranda toks reguliacinis chaosas“, – nuomonę dėstė jis ir pridūrė, kad asociacijai priklausantys gamintojai Lietuvoje rinkoje jau kelerius metus neparduota e. cigarečių.
Tik bando maskuoti draudimą
Laisvės partijos narė Morgana Danielė taip pat pabrėžė, kad tokiomis pataisomis tik siekiama užmaskuoti elektroninių cigarečių draudimą.
„Iš tiesų akivaizdu, kad tai yra tiesiog dar vienas draudimas, draudimas šiuo atveju elektroninių cigarečių (...) Tai čia, sakyčiau, toks bandymas užmaskuoti ar įvilkti į kokį medikamentinį rūbą“, – komiteto posėdyje sakė ji.
Tuo metu Nacionalinės elektroninių cigarečių asociacijos (NECA) lobistas Mindaugas Janulionis įspėjo, kad priėmus tokį įstatymo pakeitimą gali tik suklestėti šešėlinė prekyba:
„Vyriausybės išvadoje rašoma, kad kadangi prekės Europos Sąjungoje juda laisvai, pas mus įvedus tiesioginį draudimą prekiauti elektroninėms cigaretėms, išskyrus vaistinėse, dar labiau suklestėtų šešėlinė prekyba, kuri, mūsų asociacijos įsitikinimu, yra pagrindinė problema Lietuvoje.“
Sankcijos verslo neatgraso
Nuo 2022 metų liepos Lietuvoje uždrausta prekiauti įvairių skonių ir kvapų elektroninėmis cigaretėmis, tačiau jomis ir toliau prekiaujama.
Siekiant mažinti šių rūkalų prieinamumą, apsaugoti nuo rūkymo vaikus, paauglius ir kuo labiau pavėlinti amžių, kai jauni žmonės pradeda rūkyti, Seimas uždraudė elektronines cigaretes, jei jų ar pildyklių skystyje yra cukraus ir saldiklių.
SRK pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad politikams kitą kartą nebelieka kito pasirinkimo, kaip tik imtis tokių griežtų siūlymų.
„Nemažai įstatymo projektų inicijuoja įstatymų nesilaikymas. Kada matome, kad yra priimti įstatymai ir jų kategoriškai nesilaikoma, parlamentarams kyla noras kažkaip apginti visuomenę, sustabdyti neigiamus procesus, tada ir registruojami įvairūs projektai, kažkieno manymu, gal per griežti, bet jūs įlįskite į mūsų kailį, visuomenė iš mūsų reikalauja“, – kalbėjo jis.
G. Belian pabrėžė, kad per ilgus metus departamentas pirmą kartą susidūrė su tokiu įžūliu verslininkų elgesiu, kuris elgiasi socialiai neatsakingai.
„Verslas ieško būdų ne kaip įgyvendinti įstatymą, o kaip jį apeiti. Turime dvi įmones, kuriai vienai jų nuo 2018 metų 6 kartus skirtos ekonominės sankcijos, susijusios su el. cigarečių prekyba. Kita įmonė bausta 16 kartų. Tai matome, kad galiojančios ekonominės sankcijos, baudų dydžiai, atiminėjamos licencijos tikrai nuo to neatgraso“, – pabrėžė NTAKD vadovė.
Pataisos toliau bus svarstomos Seime. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė ankstesnėms pataisoms nepritarė.
Seimo Teisės departamentas teigė, kad siekis šiuos produktus pardavinėti vaistinėse apskritai nedera su pačių vaistinių paskirtimi bei jų farmacinės veiklos turiniu, o nauja tvarka ne tik apribotų tokių produktų prieinamumą jaunimui, bet smarkiai susiaurintų galimybes jų įsigyti visiems žmonėms apskritai.
Teisininkai sako, kad licencijas turinčios įmonės negalėtų prekiauti šiais produktais, nors jie „kažin ar galėtų būti laikomi pavojingesni ar kenksmingesni sveikatai nei patys tabako gaminiai“.
Teisingumo ministerija įsitikinusi, kas naują tvarką, jeigu jai Seimas po svarstymo pritartų, reikėtų notifikuoti Europos Komisijoje.
