Prieš teismą antrą kartą stos kaltinamasis genocido vykdymu pokario metais. Lietuvos Respublikos pilietis V. V. anksčiau buvo teistas už šią veiką.
Tai jau antroji šiais metais Marijampolės prokurorų Kauno apygardos teismui perduota byla dėl šių senaties termino neturinčių nusikaltimų žmoniškumui.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Marijampolės rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko, kaltinamasis V. V. nuo 1952 metų rudens Šakių rajone tarnavo sovietų okupacinėje struktūroje operatyviniu įgaliotiniu. Šių Lietuvos valstybės saugumo ministerijos (MGB) struktūrų tikslas buvo sunaikinti Lietuvos partizanus.
Tyrimo duomenimis, V. V. žinojo, jog vienoje sodyboje gali slėptis Lietuvos partizanas, slapyvardžiu "Nemiras". 1953 metų kovą kaltinamasis kartu su kitais MGB Šakių rajono skyriaus vadais ir kariais naktį nuvyko į sodybą, ją apsupo ir apšaudė. Sodybos apsupties metu buvo suimtas sužeistas partizanas, kuris tų pačių metų liepos 20 dieną Karinio tribunolo buvo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino dėl šio nusikaltimo ir atsisakė duoti parodymus.
Ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos partizanų naikinimo Marijampolės rajono prokuratūroje buvo pradėtas dar 2000 metais. 2001 metų rudenį Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje V. V. buvo kaltinamas 1953 metų sausį bendrininkavęs nužudant du Lietuvos partizanus.
2004 metų vasario 4 dieną Kauno apygardos teismas V. V. pripažino kaltu dėl genocido vykdymo ir nubaudė jį 6 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dėl ligos nuo bausmės atlikimo atleido.
V. V. nesutiko su teismo nuosprendžiu ir tų pačių metų rudenį jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliacinius skundus dėl minėto apkaltinamojo nuosprendžio, visus skundus atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos nuosprendį. Nuteistasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2005 metų vasario 22 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija kasacinį skundą atmetė.
Dėl Lietuvos teismų priimtų sprendimų V. V. yra pateikęs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
1990-2009 metų laikotarpiu šalyje buvo pradėti ir atliekami 237 ikiteisminiai tyrimai dėl okupaciniu laikotarpiu padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Per minėtą laikotarpį 25 baudžiamosios bylos 37 asmenų atžvilgiu buvo perduotos nagrinėti teismui, iš jų - 22 baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu, 3 bylos - prokuroro nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Šiais metais buvo priimti procesiniai sprendimai inicijuoti 8 ikiteisminius tyrimus dėl minėtų nusikalstamų veikų.
