Neseniai vienas Rusijos kanalas savo analitinėje programoje Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį švęsiančią Lietuvą nupiešė tokią: skurstanti, norinti išsivaduoti iš Europos Sąjungos (ES), negerbianti pergalės prieš hitlerinę Vokietiją, nes tą dieną planuojamos homoseksualų eitynės Vilniuje.
Čia - tik lapeliai tos visos propagandinės puokštės, kurią grįžę iš Vilniaus sukomponavo kanalo "TV centras" programos "Post Scriptum" žurnalistai.
Jų finaliniu akcentu apie dabartinę nepriklausomą Lietuvą buvo vienos praeivės ištarti tokie žodžiai: "Buvome prie televizijos bokšto su mažais vaikais, kovojome už nepriklausomybę, laikėmės už rankų, verkėme, norėjome būti laisvi, o dabar neturime ko valgyti..."
Tamsus vaizdas
Žurnalistės Julijos Grabovskajos reportaže kalbinami įvairūs politiniai veikėjai: tautininkas Marius Kundrotas, pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, Seimo nariai Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Julius Veselka, politikos apžvalgininkai, paprasti žmonės.
Komentarai apie nūdienos Lietuvą iliustruojami įvairiais istoriniais vaizdais.
M. Kundrotas paaiškina, kad jo bendražygiai - tautininkai, o dėl priešiškos propagandos nacionalizmas neretai lyginamas su nacizmu, nors pagrindinis šių sąvokų ideologinis skirtumas toks: nacionalistas - už savo tautą, nacistas - prieš kitas.
Žurnalistė teigia, kad mūsų politinis elitas užstrigęs laike ir nuolat kapstosi po praeitį. Pasipiktinta, kaip buvo galima pasiūlyti sodinti į kalėjimą tuos, kurie neigia Lietuvos okupaciją ir stalinizmą lygina su fašizmu.
Informuota, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė į Kovo 11-osios iškilmes pakvietė Rusijos Federacijos vadovą Dmitrijų Medvedevą, su juo kalbėjosi telefonu, o tada neva sprogo Lietuvos rusofobai. Pareikalauta išduoti tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių kaltininkus, reikšti pretenzijas.
Vienas politikos apžvalgininkas paaiškina, kad Lietuva negali nulenkti galvą ir pasakyti, kad viską pamiršome.
Bandoma aiškinti, kad sovietmečiu Lietuvoje į rusus buvo žiūrima santūriai, o dabar jais neva džiaugiamasi. Tuoj pakalbinama viena parduotuvės krautuvės savininkė, kuri atsako, kad rusų nebijo. Greta to priduriama, kad mūsų politinis elitas niekaip neįveikia pomėgio gąsdinti lietuvius "didžiule ir klastinga Rusija".
Svarstoma, kad mūsų valstybės narystė ES netapo panacėja nuo visų bėdų ir per krizę nepadėjo. Šiuos teiginius iliustruoja vaizdai apie riaušes prie Seimo rūmų.
Reportažas reziumuojamas tokiais žodžiais: Lietuva nepriklausomybės jubiliejų pasitinka marga kaip kaleidoskopas ir prieštaringa kaip 20-metė mergina, o žmonių lūkesčiai esą taip ir nebuvo pateisinti, nes mūsų ekonomika neva nepasiekė net sovietinio lygio, buvo uždaryta vienintelė Baltijos šalyse atominė elektrinė, žmonės skursta ir emigruoja.
Įpročiai nepasikeitė
K. Prunskienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad jos buvo teiraujamasi tik apie Ignalinos atominę elektrinę.
"Tačiau jutau, kad žurnalistė spaudė mane, lenkė į savo, kritiškąją pusę. Bandžiau pabrėžti, kad ES kaip tik mėgina šiltinti santykius su Rusija", - sakė ji.
Nors reportaže nebuvo kalbintas, jį pamatęs klaipėdietis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis labai pasipiktino.
"Tas įvykių pateikimas ir išvedžiojimai paliko slogų įspūdį. Reportažas - akivaizdi propaganda. Visos manipuliacijos nuomonėmis panaudotos lygiai taip, kaip nacistinės Vokietijos ideologo Jozefo Gebelso laikais. Rusija tarsi vėl paliudija, kad, nepaisant 20-ies nepriklausomybės metų, turėjo geopolitinių interesų Baltijos šalyse ir turės", - tikino E. Masiulis.
Pasak jo, Rusijos valdžia ir jos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės toliau bando nuteikti rusų tautą prieš lietuvius.
"Neva savarankiška Lietuva gyvena tik praradimais, o ne atradimais. Toks požiūris nepasitarnaus geresniam tarpusavio supratimui, tokio pobūdžio reportažai dar labiau kursto nesantaiką. Gaila, kad skleidžiant informaciją Rusijoje naudojamasi tokiais pačiais propagandiniais metodais, kaip ir per Sausio 13-osios įvykius", - palygino parlamentaras.
Įžvelgė objektyvumą
Reportaže trumpai kalbintas ir pripažinęs, kad Rusijos reikia labiau bijoti nei Kazachstano ar Al Qaeda, J. Veselka "Vakarų ekspresui" sakė manąs, kad J. Grabovskajos reportažas - objektyvus, jame nėra jokios antilietuviškos propagandos, o tiesa apie padėtį valstybėje parodyta kaip ant delno.
"O kaip mūsų žurnalistai rašo apie Rusiją? Irgi bet ką ir bet kaip. Taip ir rusai gali rengti reportažus, kaip jiems atrodo teisingiau. Demokratija juk. Nedėkim sau nekaltybės rūbo ir nevaizduokim, kad valstybė nekalta mergelė, kai seniai jau... Blogi dalykai Lietuvoje dedasi", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Kalbėdamas apie išvedžiojimus dėl narystės ES Seimo narys priminė, kad kiekvienoje valstybėje yra euroskeptikų. Esą patys esame kalti, kad dabar brangs elektra, nes stojimo į ES kaina buvo Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymas.
"O mūsų jėgainė galėjo dar būti eksploatuojama, gamintume pigiausią elektrą Europoje. Ne, uždaryti reikėjo. Kokia čia nepriklausomybė, jei Briuselis pastoviai mums diktuoja sąlygas? Kur statyti, kokią gamyklą. Ne jų reikalas, Briuselis turi rūpintis bendrais politiniais reikalais", - svarstė J. Veselka.
Anot jo, Rusijos žurnalistai kasmet daro reportažus apie buvusio sovietinio bloko valstybes.
Du veidai
Tuo metu V. Aleknaitė - Abramikienė sako supratusi, kad reportažas buvo daromas kryptingai.
"Patikėkite, ta žurnalistė kalbėdamasi su manimi buvo miela, draugiška, protinga, o jos tonas ir požiūris reportaže skyrėsi kaip diena nuo nakties. Man labai apmaudu, kad žurnalistė neįdėjo mano žodžių apie D. Grybauskaitės demonstruojamą nuoseklų draugiškumą Rusijai. O ši reaguoja priešiškai. Tai buvo bjaurus, tendencingas reportažas. Ne pirmas ir tikrai ne paskutinis, bet mes prie to jau pripratę", - mūsų dienraščiui sakė ji.
V. Aleknaitė - Abramikienė aiškino, kad iš pradžių nenorėjusi duoti interviu, tačiau pasitarė su kolegomis ir persigalvojo.
"O reporterės tikslas, pasirodo, buvo sumenkinti Lietuvą. Ir tikrai per įvairius tarptautinius forumus matyti, kad tam tikriems Rusijos politiniams sluoksniams tas mūsų valstybės nepriklausomybės jubiliejus, narystės NATO ir ES yra kaip rakštis vienoje vietoje. Vasario mėnesį, kai dalyvavau ESBO Parlamentinės Asamblėjos posėdyje, Rusijos delegacija per kavos pertraukėlę pristatė knygą. Joje menkinami tie, kurie smerkia Ribentropo-Molotovo pakto pasekmes", - dėstė politikė.
Denisas NIKITENKA
