Uostamiesčio Taryba vakar leido savivaldybės administracijai toliau klimpti į skolas - iš bankų paimti beveik 56 mln. litų paskolą.
Iš šių pinigų daugiau nei 33 mln. litų būtų skirta universalios arenos statyboms, 15 mln. litų - jachtų ir mažųjų laivų prieplaukai Klaipėdos piliavietėje užbaigti, per 7 mln. litų - bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įgyvendinamiems projektams Tauralaukyje, Smeltės gyvenamajame kvartale ir šiaurinėje miesto dalyje.
Paskola turės būti grąžinta per ne trumpesnį nei 10 metų laikotarpį.
Teigiama, jog pasiskolinus pinigų bus laiku atsiskaityta su paslaugų teikėjais bei statybos darbų rangovais. Taip pat būtų užtikrintas Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimas bei laiku užbaigti visi darbai.
Svarstoma paskolą imti eurais paskelbus tarptautinius konkursus bei prašant taikyti 3-5 metų paskolos grąžinimo atidėjimo terminą. Vien šio kredito palūkanoms sumokėti reikės skirti 15 mln. litų.
Šiuo metu savivaldybė jau yra paėmusi 7 paskolas. Vienos iš jų grąžinimo terminas baigiasi šiais metais. Klaipėdos miestas dabartiniams kreditoriams yra skolingas apie 50 mln. litų. Šių paskolų grąžinimui kasmet biudžete yra numatyta po 7 mln. litų.
Kai kurie politikai tikino, kad dabar yra itin palankus metas įgyvendinti grandiozinius projektus, nes paslaugų kainos yra sumažėjusios. Tad neva visų 56 mln. litų gal ir nereikės skolintis.
Taip pat aiškinta, kad sunkmečiu kaip tik reikia protingai skolintis, įgyvendinti projektus, leisti uždirbti verslininkams, žmonėms sukurti darbo vietas, tuomet esą „atsigautų“ ir savivaldybės biudžetas, nes būtų surenkama daugiau mokesčių.
Kitų Tarybos narių nuomone, arenos statybos, krantinių rekonstrukcija nėra tie projektai, kurių įgyvendinimui žūtbūt reikia lįsti į skolas. Neva geriau imti kreditus tais atvejais, jei biudžete nebeliktų pinigų įvairių socialinių, švietimo ir kitų sferų darbuotojų algoms mokėti.
Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė replikavo, kad mūsų miestas ir taip dėl neva mažų kreditų atrodo kaip „kaimas“, nes, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė „įmirkusi“ į 1 mlrd. litų siekiančias skolas.
„Lenkijoje savivaldybėms leidžiama skolintis iki 60 procentų biudžeto sumos, pas mus - iki 30 procentų. Mūsų paskola - tai verslo skatinimas, jo gaivinimas“, - tikino ji.
Oponuojantys tokiam požiūriui įsitikinę, kad iškyla didžiulė grėsmė, jog krizės metu objektai gali nebūti baigti statyti.
Denisas Nikitenka
