Su teisininke R. Vaičekauskyte kalbamės apie įžeidžiančius komentarus rašančius asmenis. Regis, juos rašantys nieko blogo tame nemato, o jei ir mato - nesibaimina, nes juk rašo anonimiškai.
Visgi, baimintis reikėtų, nes neatsargūs įžeidžiantys žodžiai gali jums kainuoti 1300 litų. Būtent tokią sumą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu turės sumokėti interneto komentatorė Lina Šermukšnienė, ją į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo padavė Inga Bunkienė.
- Ar dažnai teismų praktikoje būna tokių bylų?
- Apžvelgiant teismų praktiką, pastebima, kad bylų, susijusių su asmens įžeidimais, garbės ir orumo sumenkinimu, skaičius ženkliai skiriasi skirtingose šalyse priklausomai nuo teisinio reguliavimo, kuris lemia, ar sudėtinga būtų pažeistas teises apginti ir gauti padarytos žalos atlyginimą pinigine išraiška. Pavyzdžiui, Australijoje ar Jungtinėse Amerikos valstijose skiriamas didelis dėmesys žmogaus neturtinėms teisėms, tad teismuose labai daug tokių bylų. Lietuvoje situacija skiriasi nepaisant to, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami ir baudžiamojo, ir civilinio proceso tvarka. Mūsų valstybėje šios bylos, ypatingai, kai asmens teisė į garbę ir orumą pažeidžiama internetiniuose komentaruose, nėra itin dažnas atvejis. Tokios bylos dažniausiai nagrinėjamos Baudžiamojo proceso kodekse numatyta privataus kaltinimo tvarka.
- Kokia dažniausiai tokių bylų baigtis?
- Pripažinus asmens neturtinių teisių pažeidimą teismo tvarka kaltam asmeniui už šmeižtą gali būti skiriama bausmė, įpareigojimas atlyginti padarytą žalą ir nukentėjusiam asmeniui turėtas teismo procesų išlaidas už tai, kad internetiniuose portaluose rašė nepagrįstus komentarus, kurie yra šmeižiančio pobūdžio, žemina asmens garbę ir orumą.
Pabrėžtina, kad asmuo, apie kurį internetiniuose portaluose parašyti įžeidžiantys komentarai turi teisę reikalauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Asmens turtinę žalą sudaro dėl paskleistos informacijos atsiradę nuostoliai, negautos pajamos, gydymosi išlaidos, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad patirtos žalos faktus privalo įrodyti ieškovas ir praktikoje susiduriama su padarytos neturtinės žalos įrodymo problema, dėl kurios susiklosto situacija, kai ieškovai tikėdamiesi nemenkos sumos už neturtinių teisių pažeidimą, sulaukia teismo sprendimo, kuriame priteisiama tik maža dalis, kurios buvo tikėtasi, todėl labai svarbu įvertinti padarytos žalos dydį, prieš ginant savo pažeistas teises teismine tvarka parengti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
Neretai teismų praktikoje pasitaiko, kad tokio pobūdžio bylose komentatorius būna pažįstamas asmuo, arba asmuo su kuriuo privatus kaltintojas buvo bent kartą bendravęs realybėje. Todėl tokiais atvejais pastebima tendencija, dauguma asmenų, kurių teisės buvo galimai pažeistos teigia, kad nori labiau pažeidėją sudrausminti, o ne turtinės kompensacijos.
- Ar dabar žmonės labiau linkę skųstis dėl garbės ir orumo įžeidimo? Ar tokio pobūdžio bylų gausėja?
- Dėl asmens teisių į garbę ir orumą pažeidimo atvejų pasitaiko gana nemažai, tačiau tikrai ne kiekvienas asmuo, kurio šios teisės yra pažeistos, kreipiasi į teisininkus dėl jų gynimo. Dažniausiai Lietuvoje žmonės linkę skųstis dėl garbės ir orumo sumenkinimo tada, kai jiems padaryta didelė žala arba ji yra tęstinio pobūdžio, vis dar tęsiasi. Visgi tokio pobūdžio bylų pagausėjimas pastebėtas po to, kai praeitais metais Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, kuriame priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš vieno garsaus naujienų portalo įžeidžiančių komentaro autoriaus ir toks sprendimas buvo paviešintas žiniasklaidos priemonėse.
- Kaip manote, ar tokie pavyzdžiai galėtų sutramdyti kitus komentatorius ir sulaikyti nuo įžeidžiančių komentarų rašymo?
- Manytina, kad visuomenės informavimas apie atvejus, kai teisme apginamos asmens teisės į orumą ir garbę, o kaltam asmeniui už šmeižtą skiriama bausmė bei jis įpareigojamas atlyginti padarytą neturtinę ir turtinę žalą bei nukentėjusiam asmeniui turėtas teismo procesų išlaidas už tai, kad internetiniuose portaluose rašė nepagrįstus komentarus, kurie yra šmeižiančio pobūdžio, žemina asmens garbę ir orumą, neabejotinai yra priemonė, padedanti ne tik asmeniui prieš rašant komentarus susimąstyti apie galinčius kilti padarinius ir dėl šios priežasties galimai sumažėja/sumažėtų įžeidžiančių komentarų virtualioje erdvėje, bet taip pat tokių pavyzdžių viešinimas turėtų skatinti žmones, apie kuriuos rašomi įžeidžiantys komentarai interneto svetainėse, kreiptis į teismą siekiant apginti jų pažeistas.
Tokiu būdu išsklaidomas mitas, kad internetinėje erdvėje esantis asmuo yra neliečiamas, o pats kaltinamųjų teigimas, jog komentaras internetinėje erdvėje yra tik nuomonės išraiška ir/ar emocijų rezultatas, kuris negali įžeisti ir/ar pakeisti kitų asmenų nuomonės apie privatų kaltintoją, teismo paprastai neįtikina. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Komentatorius tokie teismų sprendimai turėtų veikti prevenciškai, nes vis tik nuomonės reiškimas turi būti taktiškas, neprieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms bei moralės reikalavimams.
