Vis dėlto, namo vyras neišvyko. Dėl staiga pablogėjusios sveikatos jis buvo skubiai pervežtas į Kauno klinikas. Tačiau kažką pakeisti medikai jau buvo bejėgiai. Ligoninėje Kaune vyras mirė tą pačią dieną.
Į teismą dėl tėvo mirties kreipėsi jo dukra. Moteris pateikė ieškinį, prašydama priteisti 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Šios bylos ėmėsi ir sprendimą jau paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Pripažino ligoninės kaltę
Tėvo netekusi moteris paaiškino, kad dėl šios situacijos jį kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Moteris pateikė prašymą, kuriuo prašė atlyginti 50 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Komisija nutarė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje, nebuvo padaryta.
Tačiau žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės ligoninėje, buvo padaryta ir atitinka įstatyme nurodytas žalos atlyginimo sąlygas.
Tačiau komisija moters prašymą atlyginti žalą tenkino tik iš dalies. Buvo nustatytas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydis – 13,2 tūkst. eurų.
Tėvo netekusi moteris nesutiko su komisijos sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Nukentėjusioji pabrėžė, kad pacientą ištiko mirtis dėl sveikatos priežiūros įstaigoje pavėluotos miokardo infarkto diagnostikos ir uždelsto gydymo paslaugų teikimo bei jų organizavimo.
Anot jo, ligoninėje pacientui buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Komisijos išvadose nurodoma, kad kilusios komplikacijos – širdies plyšimo, kuris sukėlė paciento mirtį, galima buvo išvengti.
Anot ieškovės, komisijos paskaičiuotas neturtinės žalos dydis neatitinka aptariamos situacijos. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 50 tūkst. eurų suma, kuri jos manymu atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ir todėl teismo prašo šią žalą priteisti iš atsakovės.
Nesutiko su ieškiniu
Ligoninės atstovai pažymėjo, kad „žalos be kaltės“ modelį įtvirtinančiose įstatymo nuostatose yra aiškiai nurodyta, kad komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais.
Apraše yra apibrėžiamos neturtinės žalos dydžio ribos pagal tam tikrus kriterijus. Komisijos sprendime ir yra individualizuota, remiantis kokiais kriterijais buvo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis ieškovei.
Nagrinėjamuoju atveju, ieškovės tėčiui mirus, ji jau buvo pilnametė, suaugusi moteris. Žalos atsiradimo metu ieškovė nebegyveno su tėčiu, buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus.
Ligoninės atstovai prašė ieškinį atmesti. Tokiu atveju būtų paliktas komisijos sprendimas dėl 13,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo sprendimas
Šią bylą išnagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį į keletą niuansų. Visų pirma, nebuvo rasta duomenų apie gydytojo atliktą paciento apžiūrą, EKG vertinimą, reikiamo ištyrimo ir gydymo skyrimą.
Konstatuota, kad jokia medicininė pagalba pacientui suteikta nebuvo. Ieškovei apie 19 val. paskambinus į ligoninės Priėmimo skyrių ir išsakius nusiskundimus dėl pacientui reikiamų ir kvalifikuotų paslaugų per tokį ilgą laikotarpį neteikimo, vyrui 19.26 val. buvo pamatuotas spaudimas ir vėl liepta laukti.
Moteris teismui nurodė, kad jos tėvas, kalbėdamas su ja telefonu pažymėjo, jog į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atrėžta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė tėvo netekusios moters ieškinį tenkinti iš dalies. Nuspręsta priteisti iš atsakovės Valstybinės ligonių kasos 35 130 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat atsakovai įpareigoti padengto 2 tūkst. eurų siekusias bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
