Ketvirtadienį prie parlamento rūmų piketavo grupelė aktyvistų, nepatenkintų siūloma aukštojo mokslo reforma. Ant drobės jie surašė savo reikalavimus (pvz., visiems laikams apmokestinti nemokamą mokslą), tačiau Seimas priėmė tik popierinę peticijos versiją.
Prie Seimo šiek tiek po vidurdienio, tik pasibaigus studentų protesto akcijai prieš aukštojo mokslo reformą, susirinko piliečių grupė „Studentų pasipriešinimas“. Stebint policijos pareigūnams, čia pat aikštėje po Seimo langais didelėje (6x3 m) drobėje surašytus peticijos reikalavimus jie pasirašė ir nunešę įteikė Seime. Ką apie peticijoje surašytus reikalavimus kalbėjo akcijos organizatoriai, žiūrėkite videoreportaže.
Akcijos dalyviams pasiekus Seimą, įregistruoti priimta buvo tik popierinė peticijos kopija, o įspūdingo dydžio drobė liko gulėti ant stalo prie Seimo peticijų kabineto.
Drobėje buvo surašyti šie penki punktai:
1. Visiems laikams panaikinti nemokamą mokslą.
2. Apmokestinti stipendijas, pensijas, barzdas ir orą.
3. Seimo narių algas pakelti iki 100 000 Lt per mėn.
4. Toliau drausti visus mitingus ir taikius susirinkimus.
5. Nesankcionuotų mitingų dalyvius nušauti vietoje.
Akciją rengusi piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ anksčiau kvietė studentus ir visuomenę dalyvauti mitinge prie Vyriausybės ir eitynėse iki Seimo rūmų, tačiau ketinimų rengti masinę akciją atsisakė, nes Vilniaus miesto savivaldybė jai neišdavė leidimo. Akcijos rengėjai esą negalėjo užtikrinti, kad protesto metu nebus viešosios tvarkos pažeidimų.
Savivaldybės leidimo nereikia akcijoms, kuriose dalyvauja iki 10-ties asmenų. Ketvirtadienio popietę su plakatais prie Seimo keliasdešimt minučių piketavo 9 aktyvistai. Keliskart daugiau buvo akcijos pasižiūrėti atėjusių žmonių.
Per minėtos piliečių grupės rengtą protesto akciją pernai gegužę kilo neramumai - grupelė jaunuolių, nuo kurios taikaus mitingo organizatoriai atsiribojo, pabandė užsibarikaduoti Vilniaus universiteto pastate sostinės centre. Du jaunuolius tuomet sulaikė policija.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ teigia, kad mokesčio už studijas klausimas gali būti svarstomas tik atlikus visų akredituotų studijų programų kokybės auditą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Tai atlikus, mokestis esą privalo būti visiems solidariai vienodas ir kiek įmanoma mažesnis.
Antradienį su akcijos rengėjais buvo susitikęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jis žadėjo stengtis palaikyti dialogą su kuo platesnio spektro interesų grupėmis. Tačiau ministras patikino, kad reforma tikrai judės į priekį ir prasidės jau šį rudenį, nes jos atidėjimas būtų didžiulis nuostolis Lietuvai.
„Ministras teigė, kad piliečių grupės nuostata, jog reforma studijuojančius suskaldys į dvi griežtas kategorijas, iš kurių vieni mokės už mokslą, o kiti studijuos nemokamai yra klaidinga - toks pasidalijimas tarp mokančių visą mokestį ir valstybės finansuojamų studentų egzistuoja jau dabar. Šiuo metu valstybė finansuoja 23-24 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių studijas, o likę už studijas turi susimokėti patys. Po reformos valstybė kasmet visiškai finansuos 21 tūkst. pirmakursių“, - rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.
Studentų organizacijos - Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga - prie protesto akcijos neprisidėjo.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus baigę universitetą atgauti arba būti atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuojantieji, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Likę studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
Tomo Urbelionio/BFL nuotraukos
