Piketuotojai teigė, kad kanapės gali būti naudojamos medicininiams tikslams. Dalyviai aiškino, kad kanapės, liaudiškai tariant žolė, gali padėti gydant astmą, vėžį ar kitas ligas. „Žmonės, norėdami sau užsiauginti vaistų, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, “ – dėstė jie.
„Kanapės išlaisvina manyje kūrybos proveržius, tampa lengviau kurti, “– teigė viena kalbinta mergina. Aštuoniolikmetė sakė, kad kanapes rūko jau nepilnus metus ir kol kas nejaučia jokios žalos sveikatai, o tik teigiamus dalykus.
Dizainą vienoje Kauno kolegijų studijuojanti mergina prasitarė, jog legalizavus kanapes, ji neemigruotų į Olandiją, kurioje kanapės nėra uždraustos.
Devyniolikmetis dalyvis Jonas teigė, kad kanapės padėjo išsigydyti astmą, o tokiam gydymo būdui neprieštaravo ir jo gydytoja. Nors įstatymiškai ligas gydyti narkotikais yra draudžiama, tačiau vaikinas aiškino, kad kanapės turi labai stiprių gydomųjų savybių, kurios padėjo pasveikti.
Išdėstę visus teigiamus kanapių poveikius, organizatoriai kaip neigiamą ivardijo per didelį piknaudžiavimą, o viskas, pasak jų, kas vartojama harmonijoje, yra gerai. Piketo iniciatoriai bandė paneigti visuomenėje įsigalėjusią nuomonę, kad žmogus, rūkantis kanapes, yra degradavęs ar asocialus. Jie tvirtino studijuojantys universitetuose, dirbantys, bei turintys šeimas.
Savivaldybės viešųjų ryšių skyrius Balsui.lt patvirtino, kad leidimo piketuoti prie Seimo niekas nebuvo išdavęs, todėl ši protesto akcija buvo nesankcionuota. Policijos patrulių, kurie būtų galėję užtikrinti viešąją tvarką, nesimatė.
Lietuvos blaivybės sąjūdžio vadovas, daktaras Aurelijus Veryga naujienų portalui Balsas.lt sakė, kad diskusija dėl kanapių legalizavimo ar dekriminalizavimo yra ne nauja ir iš esmės remiasi teiginiu, kad reiškinys vis tiek vyksta, tai kam drausti, geriau legalizuoti.
„Įdomu, kad panašia ideologija elgiasi ir tabako gamintojai besivystančiose demokratijose: užpila rinką nelegalia produkcija, o paskui eina pas vyriausybes ir sako – žiūrėkite, kiek nelegalios produkcijos, suteikite mums normaliais sąlygas ir mes viską sutvarkysime, mokėsime mokesčius ir pan. Su kanapėmis panašiai, nes tai be galo didelis biznis, nors ir nelegalus. Yra sėklų pardavėjai, įrangos pardavėjai ir t.t.“, – pasakojo jis.
Pasak jo, Olandijoje buvo teigiama, kad legalizavimas išspręs daugelį problemų: nepirks vaikai, kontroliuos kokybę ir t.t., tačiau nieko panašaus neįvyko.
„Vaikai marihuanos įsigyja nelegalios prekybos vietose, kokybė yra iš viso nesuprantama, kai kalbama apie narkotiką, o dabar jau svarstoma nebeleisti pirkti užsieniečiams, nes problemų tik daugėja. Kartais bandoma aiškinti, kad žolė saugus narkotikas, net naudojamas medicinoje. Bet tai visai ne argumentas, nes medicinoje naudojamas ir morfijus, bet dėl to niekas nesiūlo jo pardavinėti kioske ar kavinėje“, – tikino daktaras.
„Nelegalumas stabdo, kad ir ne visus, bet nemažą dalį vartotojų nuo vartojimo. Leidimas auginti, vartoti ir panašiai tą skaičių neišvengiamai didina. O mes augimui turime visas sąlygas: vaikai masiškai rūko tabaką ir geria alkoholį, o tai yra puiki įžanga į nelegalių narkotikų vartojimą, kanapių įsigyti nėra problema, policija korumpuota ir t.t.“, – komentavo A. Veryga.
Anot pašnekovo, dekriminalizacijoje ar bausmių sušvelninime yra racionalumo, nes jei bausmė sušvelninama vartotojui, yra teorinė galimybė, kad daugiau kreipsis pagalbos nebijodami bausmės. „Bet tai daugiau pasvarstymai. Mano galva, prasmingiau būtų vartotojams (ne platintojams) suteikti galimybę bausmę keisti į gydymąsi“, – sakė jis.
