Į kasmetinį piketą susirinko keliolika Tibeto palaikytojų, laikančių plakatus ir Tibeto, Lietuvos ir Latvijos vėliavas.
„Šiandien mes visi esame tibetiečiai. Tibetas yra okupuotas ir jaučiasi taip pat kaip okupuojami ukrainiečiai jaučiasi, taip pat kaip mes jautėmės iki 1990 m., tikrai turi būti balsas pasaulyje, kuris atstovautų jiems“, – Eltai teigė Tibeto rėmimo grupės narys Robertas Mažeika.
„Kuo mažiau Kinijos, tuo yra geriau“, – pridūrė jis.
Pasak jo, piketu siekiama atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į žmogaus teisių padėtį Tibete, bei išsakyti nepasitenkinimą Kinijos politika.
Taip pat akcija ketinama priminti apie prieš 65-erius metus vykusį tibetiečių sukilimą prieš Kinijos okupaciją.
„Tai, kas buvo padaryta prieš 65-erius metus, vyksta iki šiol: masinis nutautinimas, per valstybės finansuojamas internatines mokyklas, kai 3 iš 4 vaikų nuo ketverių metų atskiriami nuo šeimų ir mokomi kinų kalba. Tai yra žiaurus procesas“, – kalbėjo R. Mažeika.
ELTA primena, kad nors pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką.
Nuo 2015 metų šimtai tūkstančių tibetiečių buvo „perkelti“ iš tradicinio gyvenimo kaime, į žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą pagal programą, kuri apibūdinama kaip savanoriška, tačiau išties yra vykdoma priverstiniu būdu.
Solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta jau daugiau kaip dvidešimt metų Vilniuje rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas.
