Kol Vyriausybė pamažu didina išmokas, pensijas ir kitas finansinės paramos priemones, ekspertai laikosi išvien: būtina didinti gyventojų pajamas. Ir didinti ne keliais procentais, o šimtais eurų, sako Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas.
Produktų kainos auga tiesiog akyse
Prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininkas D. Dundulis tikina, kad šiuo metu auga žaliavų kainos, todėl ateityje brangs iš jų gaminami maisto produktai.
„Žaliavinis pienas pabrango kažkur apie 7 proc. Galvojau, jis jau nebebrangs. Tai automatiškai yra tikimybė, kad koreguosis kainos ten, kur eina pienas. Tai bus sviestas, sūris ir kita. Grūdai pabrangę, energetika pabrangusi“, – analizavo jis.
Mėsos mėgėjams taip pat teks pakrapštyti pinigines. Pašnekovas teigia, kad šių produktų kainos šuoliuoja aukštyn dešimtimis procentų. Jis prognozuoja, kad brangs ne tik kiauliena, bet ir kitų rūšių mėsa.
„Paukštiena irgi brangsta, kaip ir pašarai, tą tikrai pastebime. Jautiena kažkiek prieš tai pabrango, o dabar lyg ir stovi kaina, bet jautiena visada buvo brangesnė mėsa. <...> Skerdiena pabrango per 3–4 mėnesius apie 70 proc., o vištienos žaliava pabrango apie 30–40 proc. mums, tai yra jau prekybai“, – kalbėjo D. Dundulis.
Negana to, ateityje gyventojus stulbins saulėgrąžų aliejaus kaina. „Norfa“ tinklo savininkas teigė, kad už 1 butelį aliejaus teks pakloti iki 5 eurų.
„Nesupilstyto saulėgrąžų aliejaus biržos kaina už 1 kilogramą buvo 3,6 euro be PVM. <...> Tai į butelius išpilstyto aliejaus kaina be pelno prekybininkams būtų apie 4,5 euro. Šiandien parduotuvėse stovi prekės iki 3 eurų, iš senų likučių prekiaujama“ , – svarstė D. Dundulis.
Paklaustas, kada gyventojai pajus aukštesnes maisto produktų kainas, D. Dundulis atsakė, kad prekės brangsta palaipsniui.
„Kainos ne taip greitai keičiasi, kai žaliava pabrangsta, nes kol į lentyną patenka, praeina netgi 3–4 mėnesiai iki galutinių kainų. <...> Visas ciklas, kaip stebiu naftos produktų, benzino, tai labai greitas, o čia žymiai lėtesnis“, – minėjo jis.
Senjorai skaičiuoja kiekvieną centą
Tačiau aukštos kainos smogia jau dabar – dalis gyventojų priversti susiveržti diržus, ir gana stipriai. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) prezidentas Kęstutis Makaravičius dalijosi, kad pakilusios kainos ypač paveikė senjorus.
„Pensijas ketina kelti tik 5 proc., kai infliacija yra 16 proc. Neišvengiamai ant senjorų tai labai stipriai atsiliepia. Jie priversti kai kurių prekių atsisakyti“, – minėjo jis.
Didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi aukštomis kainomis, sakė jis. Pavyzdžiui, dalį pagyvenusių žmonių neramina ūgtelėjusios valgomosios druskos, sodos kainos, taip pat šių prekių trūkumas.
„Bumas atsirado druskos, sodos. Šie produktai buvo ganėtinai pigūs, kasdieniame gyvenime naudojami senjorų. Tai sukėlė neramumą žmonėms, kurie yra gerokai vyresnio amžiaus, gyveno karo ar pokariniame laikotarpyje. Jie kaip ir linkę kaupti, taupyti, bet dabar nėra iš ko taupyti“, – pasakojo K. Makaravičius.
Jis pabrėžė, kad apie taupymą negali būti jokios kalbos – senjorai parduotuvėse skaičiuoja kiekvieną centą.
„Jeigu buvo anksčiau susitaupę paskutinei savo dienai, dabar nėra iš ko taupyti. Akivaizdžiai matosi, kad dauguma senjorų būriuojasi prie nukainotų prekių su besibaigiančiais terminais. Anksčiau vieną kitą tekdavo pastebėti, dabar masiškai ten ieško sau priimtinų produktų. Nekalbant jau apie norą paskanauti ko tai, ko jie negali įpirkti“, – kalbėjo K. Makaravičius.
Ekonomistas: kainų prognozės netenka prasmės, aišku tik viena
Vilniaus universiteto (VU) profesorius, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad gyventojai turi iš anksto ruoštis – kainos kops aukštyn.
„Kai toks laikas, praktiškai beprasmiškos prognozės. Reikia pasiruošti viskam, kad gali augti kainos labai smarkiai. Socialiai remtiniems žmonėms valstybė turėtų stengtis padėti“, – sakė jis,.
Tokie kainų šuoliai labiausiai atsiliepia pažeidžiamoms visuomenės grupėms: senjorams, šeimoms, vienišiems tėvams ir panašiai, komentavo sociologas.
„Jie gyvena nuo vienos išmokos iki kitos, santaupų neturi didelių. Senjorai labai labai kukliai gyvena, jų pensijos labai nedidelės ir jiems rūpi santaupos ar laidojimui, ar kokiai juodai dienai. <...> Tokiems žmonėms skaudžiausias kainų augimas, nes nėra jokio manevro, erdvės kaip nors mažiau išleisti“, – situaciją nupasakojo R. Lazutka.
Tyrimai rodo, kad dar iki kainų augimo apie 40 proc. Lietuvos žmonių gyveno itin taupiai, apsiribodavo tik būtinosiomis prekėmis. Dabar situacija dar paaštrėjo – gyventojai neturi iš ko susimokėti, jei atsitinka bėda.
„Šie žmonės tyrimuose sakydavo, kad netikėtos išlaidos iki 300–350 eurų, pavyzdžiui, sugenda buitinė technika ar nulūžta dantis, tai jiems yra problema, nes neturi santaupų. Apie 40 proc. gyventojų reiškia, kad jie turės atsisakyti būtiniausių dalykų: mažiau pirkti, pigesnius pirkti. Dabar, kai kainų augimas didelis, tokių žmonių procentas gali padidėti“, – svarstė profesorius.
Mato vieną išeitį – ženkliai didinti pajamas
Pasigirsta įvairių nuomonių, kaip valstybė galėtų padėti nuo infliacijos kenčiantiems žmonėms.
„Norfos“ vadovas D. Dundulis įsitikinęs, kad pirma pagalbos priemonė būtų pajamų ir pensijų didinimas.
„Visos mūsų vyriausybės turėtų žiūrėti, kad žmonių pajamos didėtų. Pats pagrindinis dalykas – pajamų ir kainų santykis. Mano vienas iš siūlymų yra neapmokestinamą minimumą didinti ne keliasdešimt, o keliais šimtais eurų. Kad į rankas būtų 700 eurų. <...> Buvo atmestas pasiūlymas dėl PVM mažinimo maisto produktams, tai vis tiek kažką turime daryti, kad pagelbėtume tiems, kurie mažiau uždirba. Eina kalba ir apie senjorus – turi kilti pensijos jiems“, – tv3.lt sakė jis.
O štai R. Lazutka minėjo, kad valstybė žengė pirmuosius žingsnius, tačiau to nepakanka. Jis vardijo, kad šalpos senatvės pensijos, socialinės pašalpos išlieka itin menkos, nors ir numatytas jų didinimas.
„Pašalpa vidutinė yra apie 100 eurų, tai suprantama, kad neįmanoma išgyventi. Tada žmonės atsitiktiniais uždarbiais arba privatūs asmenys, giminaičiai, šeimos nariai paremia vieni kitus. Nuo naujų metų buvo reikšmingas minimalios algos padidinimas, bet jis buvo suvalgytas infliacijos“, – kalbėjo specialistas.
Dar VU profesorius paaiškino, ko valstybė galėtų griebtis, norėdama palengvinti finansinę naštą pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Pristabdyti infliacijai iš esmės nelabai yra įrankių ir priemonių, bet tenka remti. Vyriausybė daro pataisymus biudžeto, visas išmokas, NPD, tai jie yra teisinga linkme. Lėšų skyrė apie 0,5 milijardo – tai nėra daug. Jeigu didina kai ką 5 proc., tai yra pernelyg mažai, reikia didinti daugiau. <...> Man atrodo, kad užuot kompensavę elektros energijos ir dujų kainų augimą, geriau lėšas skirtų tiems, kas gauna išmokas“, – kalbėjo R. Lazutka.
Vyriausybė siūlo didesnes išmokas nuo birželio
Portalas tv3.lt jau rašė, kad nuo birželio 1 d. Vyriausybė žada didinti pensijas ir išmokas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad tokie pakeitimai būtų naudingi labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia.
Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus.
Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazę nuo vasaros pradžios siūloma didinti iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgteltų 21 proc., palyginti su 2021 metais.
Nuo birželio pradžios papildomai 5 proc. didėtų ir socialinio draudimo pensijos senjorams ir žmonėms su negalia. Skaičiuojama, kad senjorai gautų vidutiniškai šeštadaliu didesnes pensijas nei pernai.
