„Jeigu kalbėti apie pačią saugumo situaciją, papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos, papildomų grėsmių ar jos galėtų anksčiau pasireikšti, irgi nėra įvardinta“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
„Tie sprendimai, kurie buvo priimti sausio mėnesį, kad iki 2030 metų mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtu atgrasyti ar, reikalui esant, apginti Lietuvą, jie išlieka“, – sakė jis.
Pasak jo, nėra „jokios grėsmės“, kuri verstų ankstinti VGT priimtus sprendimus ir kad Lietuva turėtų būti pasirengusi greičiau atremti grėsmes iš Rusijos pusės.
„VGT pasiliko prie tos pačios nuomonės, kaip ir sausio mėnesį, kad buvo priimtas ir savalaikis sprendimas (dėl gynybos finansavimo – BNS). Ar reikia ankstinti datas? Ne. Ar grėsmės sumažėjo? Kol kas, šiai dienai, grėsmės nesumažėjusios“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Galimos paliaubos įvertintos VGT priimant sprendimą
Kaip skelbė BNS, sausio viduryje VGT priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.
Vis tik pastarosiomis savaitėmis nežinomybės įnešė pasikeitusi JAV laikysena Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu. Europos lyderiai baiminasi, kad Vašingtonas taikos derybose padarys rimtų nuolaidų Maskvai, taip susilpnindamas žemyno saugumą.
M. Česnulevičius teigia, kad galimos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos buvo vienas iš vertinamų veiksnių sausio mėnesį VGT priimant sprendimą dėl didesnio gynybos finansavimo.
„Pats blogiausias variantas, koks yra įmanomas, sudėjus ne tik šitą, bet ir kitus aspektus, buvo paskaičiuotas ir būtent dėl to buvo priimtas sprendimas 2030-aisiais turėt tuos pajėgumus, kurie buvo minėti anksčiau“, – sakė prezidento patarėjas.
„Net ir paliaubos, jei jos įvyktų artimiausiu metu, šiuo atveju, nepakeistų situacijos vertinimo“, – teigė jis.
Pasak M. Česnulevičiaus, atsiradus papildomoms grėsmės ar pakitus saugumo situacijai, iki 2030 metų VGT sprendime „tam tikri pokyčiai galimi“.
Baiminasi dėl atsigręžimo į Rusiją
D. Trumpo atsigręžimas į Rusiją Europoje sukėlė nuogąstavimų, kad tai gali reikšti ne tik JAV paramos Kyjivui, bet ir visai Europai pabaigą.
Jungtinės Valstijos pirmadienį Jungtinėse Tautose stojo Rusijos, o ne savo sąjungininkių Europoje pusėn, stumdamos rezoliuciją, kurioje raginama užbaigti karą, tačiau nepasmerkdamos Maskvos dėl prieš trejus metus įvykdytos invazijos į kaimyninę šalį ir nereikalaudamos Ukrainos teritorinio vientisumo.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir paragino jį „veikti greitai“, kad karas būtų nutrauktas. Taip jis kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos ir JAV pareigūnai Saudo Arabijoje surengė derybas be Kyjivo.
Tačiau šią savaitę Kyjivo ir Vašingtono santykiai atrodo pagerėjo, kuomet Ukraina susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų ir gali jį pasirašyti jau penktadienį.
M. Česnulevičius teigė, kad kol kas sunku vertinti šį susitarimą.
„Tai dvi didelės valstybės, jos sėdi prie derybų stalo ir jos nepasakoja visiems aplinkui, kaip viskas vyksta. Susitarimas ypatingai svarbus, jis kol kas vyksta dvišaliu pagrindu, ukrainiečiai tariasi su JAV“, – sakė patarėjas.
Ukraina tikisi, kad dėl šio susitarimo Jungtinės Valstijos ateityje suteiks jai saugumo garantijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
