„Trumpuoju laikotarpiu tai būtų labai sudėtinga. Vystant gynybinius pajėgumus, ką dabar europinės šalys yra nusiteikusios daryti, ilgainiui yra galima. Tačiau kol kas manytume, kad europiečiai turėtų eiti išvien su amerikiečiais“, – antradienį „Žinių radijui“ tvirtino A. Skaisgirytė.
„Jeigu amerikiečiai gana aiškiai pasakė, kad nenori karių Ukrainoje, to vadinamojo „boots on the ground“, tai yra kitos formos padėti, pavyzdžiui, per oro gynybą. Galima ieškoti sprendimų, tačiau šiandien juos matytume kartu su amerikiečiais. Idealiausiu atveju su amerikiečiais“, – akcentavo ji.
Pirmadienį K. Budrys žurnalistams Briuselyje teigė, jog ES turėtų apgalvoti, kaip būtų galima atsverti JAV karinę paramą Ukrainai – jeigu iškiltų toks poreikis. Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tokiu atveju Bendrijos šalims paramą Kyjivui reikėtų padidinti du kartus.
Ministro teigimu, jeigu ES narės įsipareigotų ir sektų Lietuvos pavyzdžiu – Ukrainai kasmet skirtų paramos po 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – bendra pagalbos paketo suma viršytų Kyjivo poreikius.
ELTA primena, kad pernai Lietuva įsipareigojo dešimtmetį skirti 0,25 proc. nuo BVP siekiančią paramą Ukrainai.
Pirmadienį, minint trečiąsias Kremliaus invazijos į Ukrainą metines, ES įvedė naujas sankcijas Rusijai. Tai jau 16-asis bloko sankcijų Rusijai paketas nuo tada, kai 2022 m. vasario 24 d. Maskva pradėjo visapusišką Ukrainos puolimą.
Toks žingsnis žengtas tuo metu, kai Bendrija stengiasi išlaikyti spaudimą̨ Kremliui, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
