Išsakydama prezidentės poziciją jos vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė teigia, kad priimtuose pasiūlymuose radikalių pokyčių nematyti, bet galima tikėtis, kad pagerės mažiausias pajamas gaunančiųjų padėtis.
"Prezidentė šių įstatymo pataisų nelaiko reforma. Jose nėra kažkokių radikalių pokyčių. Tai daugiau techninio pobūdžio pakeitimai. Galbūt juos galime pavadinti mokestinėmis korekcijomis (...) Įstatymų korekcijos sudaro sąlygas sumažinti mokestinę naštą žmonėms. Didžiausią sumažinimo naudą turėtų pajusti žmonės, gaunantys mažiausias pajamas", - portalas cituoja L. Antanavičienę.
Pasak prezidentės patarėjos, "turbūt nėra dėl ko stabdyti pačių įstatymų. Akcentuoti reikėtų ne jų pasirašymą, stabdymą ar nestabdymą, bet įgyvendinimą".
BNS primena, kad mokesčių reforma, be kita ko, numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.
Vyriausybė pabrėžia, kad įstatymų pakeitimai sumažins darbo jėgosmokesčius, ypač vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.Opozicija teigia, kad pertvarka pareikalaus didelių biudžeto išlaidų, pataisos priimtos chaotiškai, neįvertinus įtakos šalies finansams.
Prezidentėdėl Seime priimtų įstatymų pagal įstatymus turi apsispręsti per 10 dienų. Įstatymus dėlmokesčių pakeitimo D. Grybauskaitė birželio 30 dieną pasirašė siekdama, kad nebūtų pažeistas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas ir pakeitimai pradėtų galioti nuo 2019 metų pradžios.
Prezidentūros spaudos tarnyba informavo BNS, kad sprendimą dėl Seimo patvirtintos pensijų kaupimo reformos prezidentė ketina priimti šią savaitę.