Valstybės gynimo taryba penktadienį aptarė padėtį prie Europos Sąjungos ir Baltarusijos sienos, galimą scenarijų vystymąsi. Kaip po susitikimo sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, susitikimo metu rastas sutarimas dėl kreipimosi į NATO.
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Yra sutarta, jog toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų. <...>
Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo D. Kuliešius.
Jo teigimu, Lietuvos institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams.
„Šiandien vertinimas yra toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams. Tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino prezidento patarėjas.
Įvesta nepaprastoji padėtis
Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir prieglobsčio prašytojų stovyklose, baimindamasi naujų neteisėtų migrantų prasiveržimo iš Baltarusijos. Tokį nerimą paskatino įvykiai Baltarusijos pasienyje su Lenkija savaitės pradžioje, kai čia susitelkė keli tūkstančiai migrantų.
Migrantų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai pradėjo augti vasarą. Šiemet į Lietuvą iš viso neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Dar didesniam skaičiui jų nebuvo leista atvykti į šalį, nuo rugpjūčio pasieniečiams ėmus taikyti apgręžimo taktiką.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridine ataka.