„A. Lukašenka nepasakė nieko naujo, tik pakartojo jam įprastą „apgultos Baltarusijos“ naratyvą. Nauja yra tai, kad jis akivaizdžiai nesitikėjo jog ES lyderiai bus tokie vieningi ir taip operatyviai priims ryžtingus sprendimus atsakydami į priverstinį keleivinio lėktuvo nuleidimą Minske“, – BNS teigė šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
„Akivaizdu, kad konsoliduotos ES ir viso pasaulio reakcijos akivaizdoje režimas jaučiasi nesaugiai“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Baltarusijos parlamente A. Lukašenka pareiškė, kad „atakos“ prieš jo šalį peržengė „raudonas linijas“.
Savo veiksmus dėl iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske A. Lukašenka pavadino teisėtais. Jis, be kita ko, tvirtino, kad tai, jog „lainerį leistis privertė naikintuvas „MiG-29“, yra absoliutus melas“.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.
Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Migracijos departamento BNS pateiktais duomenimis, R. Pratasevičius turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, jis buvo atvykęs į Lietuvą specialiu baltarusiams skirtu humanitariniu pagrindu, o S. Sapega turėjo leidimą gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.
Europos Sąjunga ir Kanada pasmerkė priverstinį lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių ir S. Sapegą.
