„Į sankcijų įgyvendinimą tai Lietuva, be abejo, žiūri principingai dėl to apie nuolaidas sankcijų agresoriams ir jų pokyčius nereikėtų kalbėti, apie jų mažinimą“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.
Liepos 3-iąją „Lifosą“ valdanti Rusijos kapitalo grupė „EuroChem“ pranešė, kad „Lifosa“ gali būti laikinai konservuojama, o su šalies valdžia nepavykus sutarti dėl jos veiklos normalizavimo bus konsultuojamasi dėl gamyklos likimo apskritai.
V. Augustinavičius sako, kad valstybė turėtų būti suinteresuota įmonės veiklos tęstinumu.
„Lifosoje“ dirba apie 900 žmonių, įmonė yra svarbi ekosistemos dalis tiek visam Kėdainių regionui, žemės ūkiui, maisto sektoriui. Na, ir Vyriausybės veiksmai, turbūt, turėtų būti atitinkami šiam interesui, susirašinėjimai raštais nėra kelias, kuris veda į kažkokį rezultatą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jo manymu, galimų išeičių yra daug, jas galėtų svarstyti speciali Vyriausybės darbo grupė.
„Turėtų būti profesionaliai įvertintos, matyt, įvairios veiksmų opcijos nuo papildomų socialinių garantijų darbuotojams ir jų šeimoms užtikrinimo iki galbūt detalesnio tikrinimo įmonės finansinių srautų, ekonominės veiklos tęstinumo opcijos, galbūt ir svarbu pritraukti papildomus investuotojus, kurie sustiprintų įmonę ir sutiktų nekonservuotų (...) tų opcijų, matyt, yra daug“, – teigė V. Augustinavičius.
Praėjusią savaitę apie 300 protestuotojų – tarp jų ir „Lifosos“ darbuotojai – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje surengtame mitinge reikalavo apsaugoti bendrovę nuo planuojamo uždarymo.
Liepos 24-ąją su įmonės profesinių sąjungų vadovais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė suinteresuota, jog „Lifosa“ tęstų veiklą ir išsaugotų darbo vietas.
Įmonėje, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba 905 darbuotojai.
„Lifosos“ vadovybė anksčiau teigė, kad dėl griežtos administratorės patikros įmonė praranda didžiules pajamas ir siekia švelnesnės kontrolės.
Įmonė patvirtino, jog bendrovės profsąjungos ir vadovybė jau susitarė, kad konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo ir su tuo susijusių pasekmių prasidės rugpjūčio 2 dieną.
Gegužės 23-iąją įmonė sustabdė veiklą kasmetiniam planiniam remontui ir veiklą žadėjo atnaujinti vėliau.
Pernai kovo 9-ąją Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, dėl to balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė ir ją atnaujino rugpjūtį, o nuo rugsėjo iki gruodžio gamyba stojo dėl amoniako trūkumo.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Nuo gegužės 24-osios laikinąja „Lifosa“ administratore metams paskirta Gintaro Adomonio vadovaujama bendrovė „Valnetas“, dirbanti su partneriais – advokatų profesine bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“.
Laikinoji administratorė privalo užtikrinti, kad iš įmonės sandorių naudos negautų sankcionuoti asmenys.
„Lifosa“ pernai uždirbo 30,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus mažiau nei 2021 metais (120,7 mln. eurų), bendrovės pajamos sumažėjo beveik perpus – iki 274,5 mln. eurų (2021 metais – 526 mln. eurų).
