Pirmadienį vyko Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Posėdžio metu aptarti gynybos finansavimo klausimai, taip pat klausimai, susiję su padėtimi Baltarusijoje. Be to, pristatyta pažanga rengiant krizių valdymo koncepciją, aptarta, kaip įgyvendinami ankstesni VGT nutarimai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros nepirkimo.
Minskas nori pagąsdinti Europos Sąjungą
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius teigė, kad bene pagrindinė posėdžio tema – iš Baltarusijos kylanti grėsmė.
„Diskutavome kaip suvaldyti, išspręsti nelegalios migracijos klausimą, kaip pasiruošti kitoms galimoms rizikoms, susijusioms ir su Astravo, kitų civilinės saugos objektų saugumu. Buvo dedamoji dėl artėjančių „Zapad“ pratybų“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo D. Kuliešius.
Jo teigimu, su iš Baltarusijos kylančiomis grėsmėmis susijęs ir platesnis klausimas – valstybės ekstremalių situacijų ir krizių valdymas. Vyriausybės parengta koncepcija dėl geresnio krizių valdymo užtikrinimo pristatyta pirmadienį vykusio VGT posėdžio metu.
„Tai svarbus sudėtinis viso nacionalinio saugumo sistemos stiprinimo elementas. <...> Dabartiniame neramiame geopolitiniame kontekste efektyvus krizių ir ekstremalių situacijų valdymo modelis yra be galo svarbus“, – kalbėjo D. Kuliešius.
Kalbėdamas apie nelegalią migraciją, kuri suintensyvėjo pastaraisiais mėnesiais, D. Kuliešius pažymėjo, kad yra numatyti ilgalaikės sienos stiprinimo priemonės, o trumpalaikiai uždaviniai susiję su teisiniais dalykais: migrantų teisinės padėties vertinimas, migrantų galimo grįžimo į gimtąsias šalis klausimas.
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl ketvirtojo sankcijų Baltarusijos režimui paketui. Prezidento patarėjo nuomone, Minsko režimo grasinimai ir paskutiniai gali būti susiję su ES sankcijomis.
„Tie veiksmai, kuriuos matome su nelegalia migracija ir kiti grasinimai, jie yra daromi su tikslu sustabdyti ir pagąsdinti Europos Sąjungos valstybes nepriimti sankcijų. Sankcijų klausimų turi būti vieningas sprendimas, prezidentas jį palaikys“, – kalbėjo D. Kuliešius
Planuojama didinti gynybos biudžetą
Birželio pradžioje prezidentas su Vyriausybės atstovais sutarė šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota.
Planuojama, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnis, o tai užtikrins, jog asignavimai šiai sričiai sieks 2,03 proc. BVP. Lietuvos biudžeto rodiklių įstatymas leidžia Finansų ministerijai pasiskolinti, siekiant užtikrinti, kad finansavimas gynybai nesumenktų mažiau 2 proc. BVP.
Kaip anksčiau sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, kalbant apie Baltarusiją, nemažai dėmesio bus skiriama naujausiems įvykiams, susijusiems su migracijos iššūkiais.
Pasak jos, neteisėtos migracijos klausimą G. Nausėda ketina kelti ir per birželio 24–25 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 405 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.
