„Karių siuntimas priklausytų nuo daugelio aspektų. Pirmas momentas būtų mandatas – reikėtų apsibrėžti, kas ir ko nori, ko reikėtų pasiekti. Turėtų būti labai konkrečiai susakyta, ar tai bus per Jungtines Tautas ar per ESBO. Toliau – kokios šalys dalyvaus, kas bus vadovaujanti ar vadovaujančios šalys, jeigu kalbėtume apie norinčiųjų koalicijos kūrimą“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ kalbėjo M. Česnulevičius.
„Tai padėtų suprasti, koks yra Lietuvos galimas indėlis. Šiuo atveju jokie variantas nėra atmetami. Lietuva deklaravo, kad remia Ukraina, deklaravo, kad kartu su Europos Sąjunga (ES) rems ir darys viską, ko reikia, kad Ukraina būtų laisva, nepriklausoma ir, kad taika būtų tvari“, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiai dienai yra per anksti kalbėti apie konkrečius skaičius, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos buriamos Ukrainos taikos koalicijos ar kitų paramos karo alinamai šaliai būdų.
Spręsdama dėl karių siuntimo Lietuva vertins savo saugumą
Pasak Lietuvos vadovo patarėjo, priimdama sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą šalis vertins savo saugumą bei tiesiogiai kylančias grėsmes.
„Be jokios abejonės, taip vadinamoms pafrontės valstybėms šis klausimas karių siuntimo yra daug sudėtingesnis, negu toms, kurios grėsmės atveju būtų šiek tiek toliau, tačiau mes Ukraina remiame, rėmėme ir nekeičiame ketinimo ją remti“, – atkreipė dėmesį M. Česnulevičius.
„Šiuo atveju yra per anksti sakyti, Lietuva siųs ar nesiųs (karius – ELTA). Toks veiksmų variantas nėra atmetamas. Tačiau, be jokios abejonės, vienas iš klausimų, kuris bus sprendžiamas, yra ir Lietuvos saugumas. Jeigu nebus akivaizdžios grėsmės, kuri gali iškilti nedelsiant, šis faktorius nebus lemiamas. Jeigu, neduok Dieve, atsirastų nedelsiamos grėsmės pavojus, tai reikėtų apsvarstyti ir tai, be jokios abejonės, darytų įtaką mūsų sprendimui“, – pridūrė jis.
JAV parama reikalinga bet kokiai misijai
Taip pat G. Nausėdos patarėjas pabrėžia Vašingtono įsitraukimo svarbą.
„JAV yra pareiškusi, kad savo karių (į Ukrainą – ELTA) nesiųs. Jeigu JAV pareikštų, kad siunčia karius, aiškiai suprantame, kad tai būtų labai didelis pasikeitimas. Be jokios abejonės, bet kokiai misijai yra reikalinga JAV parama. Ji gali pasireikšti žvalgybinėmis platformomis ir žvalgybine informacija, gali būti pasirinktas variantas, kad taikos sulaužymo atveju Amerika imsis kažkokių veiksmų. Amerika gali remti pačiais įvairiausiais būdais. Tą užsitikrinti yra tiek mūsų, tiek pačios ES vienas iš tikslų“, – aiškino M. Česnulevičius.
ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Tiesa, į šį susitikimą Baltijos šalių atstovai nebuvo pakviesti. Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui patikino, jog sekmadienį kalbėdamas telefonu su šalies vadovu K. Starmeris atsiprašė dėl tokio sprendimo.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Tačiau pirmadienį Londonas pranešė, jog nebuvo sutarta, kaip galėtų atrodyti tokios paliaubos.
Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.
Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
