Būtų klaidinga manyti, kad galima sukurti bet kokį pageidaujamą įvaizdį politikui. Kad tai tarsi kaukė, kurią galima nudažyti bet kokia spalva ir padabinti bet kokiais rinkiminiais atributais. Įvaizdis nėra neutralus politiko atžvilgiu. Įvaizdis yra natūralus, neatsiejamas nuo politiko viešinamų ar slepiamų, tačiau egzistuojančių asmens savybių tęsinys, patekęs į informacinį lauką.
Taigi politikai gali skaudžiai nudegti, manydami, kad tereikia pakviesti sumanesnį, vikresnį rinkimų technologą ir jis jau pasirūpins politiko ir jo partijos viešuoju įvaizdžiu - "padarys veidą".
Rolando Pakso ir jo bendražygių sukurta Liberalų demokratų partija šiandien susiduria su įvaizdžio ir siekiamų tikslų adekvatumo problema. Partija yra sukurta remiantis dramatinio lyderio buvimo logika, kur dėmesys į R. Paksą bei jam asistuojančius kolegas buvo formuojamas remiantis melodramiškai ryškiomis politinių bei asmeninių principų deklaracijomis, teikiant jas kaip esminius partijos ar politiko tikslus, vertus pritarimo bei paramos. Dabar Paksas teigia, kad jam "buvo klijuojama seiliaus etiketė" (Sotvarienė R. "Dar kartą aukštyn - ant erelio sparnų". "Lietuvos rytas", 2002 m. balandžio 8 d., Nr. 79, p. 2). Tačiau svetimas įvaizdis nelimpa net labai norint.
Šiandien Liberalų demokratų partija rengiasi pakeisti savo įvaizdį ir visais aspektais deklaruoja naują - energingą, ryžtingą lyderį. Dabar R. Paksas teigia, kad žino, ką daryti, kad būtų kitaip: tvarka šalyje ir atsakomybė už veiksmus bei protingi veiksmai. Ir čia pat pakankamai neatsakingas samprotavimas apie mirties bausmės grąžinimą. Visi R. Pakso samprotavimai yra pakankamai ryškūs ir iš jų analizės galima padaryti visai ryžtingo bei energingo politiko portretą. Daugiau patyręs suprastų, kad veikti ir netgi kalbėti neatsižvelgiant į realius pajėgumus bei partinį-politinį jėgų išsidėstymą šalies vidaus ir užsienio kontekste yra avantiūristiška. Deklaruodamas keletą kategoriškų pareiškimų R. Paksas iš esmės žada laužyti esama ir be jokių garantijų pastatyti nauja. Demokratija yra tarsi trapus visuotinų susitarimų bei abipusių nuolaidų stiklas ir mosuoti kategoriškų principų vėzdu - tai palikti po savęs skeveldras.
Tai, kad po ilgų paieškų tebuvo atrastas Audrius Butkevičius (arba jis sugebėjo priversti atrasti save) ir buvo pakviestas į rinkiminį štabą, gali reikšti, kad Liberalų demokratų partija pasiryžusi pritaikyti A. Butkevičiui būdingus pakankamai rizikingus rinkiminės kampanijos metodus, artimus dramai ir sukeliančius nereikalingą įtampą. Galų gale tai irgi savotiškas įrodymas, kad rinkiminės komandos sudėtis atspindi tikrąjį politiko bei partijos rinkiminį įvaizdį bei esmines nuostatas politikos atžvilgiu, bet ne tikrąjį veiklos charakterį.
Šiandien, kaip ir vakar, R. Pakso veikla pakankamai sėkmingai suderinta su įspūdžiu, kurį visuomenei padarė jo pirmasis atsistatydinimas iš premjero posto, leidęs jam ir partijai tikėtis didžiulio visuomenės palaikymo. Tačiau po "šiltų pritarimo ašarų" laikmečio daugiau neįvyko nieko konstruktyvaus. Atsiskyrimas nuo Liberalų partijos visuomenei tapo nauju stimulu vėl pažvelgti į jį. Vėl formuoti nuomonę apie šio politiko vaidmenį naujoje partijoje, kur partinės vertybės yra akivaizdžiai personifikuojamos ir sutapatinamos su lyderio nuostatomis. Taigi partijos ideologinio ar programinio darnumo problema suvedama į partijos lyderio interesų palaikymą. Telieka atrasti interesus.
Tačiau dabar reikalinga ne emocinė masių palaikymo taktika, o darni partinės struktūros, turinčios vieningą tikslą ir realistinį žinojimą, kaip elgtis, veikla.
Jei Paksas neužtvirtins savo autoriteto ir neorganizuos dalykinio partinės hierarchijos funkcionavimo, jis vėl pavirs į vienišą televizijos herojų, kovojantį su eiliniais visuomenės interesų neatitinkančiais oponentais.
Akivaizdu ir tai, kad šis politikas pasirodė kaip labai lengvai sukuriantis įtampas tarp partinių kolegų bei koalicijos partnerių. Bet šiandien reikia autoritetingo ir konstruktyviai veikiančio lyderio, konkrečios veiklos programos bei disciplinuotų ir bendrai dirbti pasiryžusių partijos narių ir jokios emocijomis bei kaprizais pagrįstos "politinės dramos". Abejotina, ar sugebės R. Paksas išspręsti šią problemą.
