„Bandėme suprasti, koks yra planas dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos pastatų įpaminklinimo, įveiklinimo. Suprantame, kad šioje vietoje pritrūko dialogo, reikėjo daugiau komunikuoti (...), įmonė turėjo užtikrinti kažkokį konceptualų sprendimą, kuriam pritartų didžiausias skaičius dalyvių“, – Žinių radijui antradienį teigė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas.
J. Neverovičius pabrėžia, kad būtina išsaugoti valdybos nepriklausomumą, tačiau, anot jo, šis valdymo organas tai pat turi rūpintis visuomenei svarbių paslaugų užtikrinimu.
Jis pritaria vienam iš anksčiau siūlytų variantų, kad pastatai galėtų būtų privatizuoti su galimybe juos lankyti visuomenei, tačiau pabrėžia, kad jis taip ir nebuvo įtrauktas į oficialius dokumentus.
„Bet tai reikia daryti prieš aukciono paskelbimą“, – teigė jis.
Spalio 31 dieną susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atšaukė Lietuvos pašto valdybą, kurioje dominavo nepriklausomi nariai, ir ketverių metų kadencijai paskyrė naują, kurioje daugumą sudaro ministerijos žmonės.
Praėjusią savaitę ministro įsakymas buvo pakeistas – valdybos narių įgaliojimai buvo pratęsti iki gruodžio 31 dienos, tačiau nepriklausomi nariai su tuo nesutinka ir po susitikimo su J. Narkevičiumi pirmadienį pranešė nebetęsiantys darbo.
Valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas sako, kad valdyba pranešimus apie atšaukimą gavo, kai nesutiko vykdyti Susisiekimo ministerijos vadovybės nurodymų nutraukti centrinio pašto pastatų trijuose didžiuosiuose miestuose pardavimą bei atleisti Lietuvos pašto vadovę. Pasak N. Datkūno, šie ministerijos keliami reikalavimai būtų žalingi bendrovės veiklai ir beveik 5 tūkst. jos darbuotojų.
J. Narkevičiaus atšauktoje Lietuvos pašto valdyboje dirbo keturi nepriklausomi nariai – N. Datkūnas, Jūratė Stanišauskienė, Danielius Merkinas ir Gražvydas Jukna, taip pat ministerijos atstovė Janina Laskauskienė.
Lietuvos paštas yra priėmęs sprendimą pastatus parduoti, nes jie per dideli bendrovei, o jų išlaikymas per brangus.
