Praėjus savaitei po „Klaipėda Grigeo“ „atradimų“ prezidentūroje susitiko šalies vadovas, Aplinkos ministras K. Mažeika ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus. Jie aptarė susidariusią situaciją ir tolimesnius veiksmus. Tiesa, ministras K. Mažeika į prezidentūrą atvyko pavėlavęs pusantros valandos, nes užtruko Seime, kur frakcijos buvo įpareigotas likti ir balsuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo. Ministras pas prezidentą neužsibuvo, jų susitikimas truko tik apie 20 minučių.
Prezidentas įsitikinęs – sistema neveikia
Po susitikimo prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sakė, kad susitikime buvo kalbama apie aplinkos apsaugos sistemos neveiksnumą ir tai, jog nėra valios bei vizijos tvarkytis su iššūkiais.
„Aplinkos apsaugos sistema saugo pažeidėjus, bet ne gamtą. Aptarta, kad reikalinga prevencija, rizikų valgymo sistema <..> Išgirdome, kad ministerija taip pat užtikrins teisės aktų priėmimą. Jau ryt Seime vyks svarstymas teisės aktų, kurie bus pirmas žingsnis. Ir išgirdome, kad bus nustatyti atsakingi asmenys už tą situaciją, kurią šiandien turime“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis tikino, kad artimiausias darbas – auditas, kad būtų matomi patys pavojingiausi objektai, būtini darbai, kad būtų stebima, kaip kontroliuojama tarša, kaip priimami sprendimai dėl verslo plėtros, verslo stabdymo.
„Kaip matėme Alytaus ir kitų padangų perdirbimo įmonių atveju, nėra sprendimo, kaip kontroliuoti įmones, atliekas, kurios buvo įvežtos. Klaipėdos atveju matėme, kad įmonė augo, plėtė savo gamybą, bet atliekų nedaugėjo, klausimų nekilo. Tai akivaizdžiai nebuvo jokios stebėjimo sistemos. Su auditu turi atsirasti kiti sprendimai ir galimybės“, – sakė prezidento patarėjas J. Neverovičius, patikinęs, kad prezidentas mato, kad trūksta atsakomybės ir vizijos, o aplinkos apsaugos sistema yra užsistovėjusios vandens būsenoje, ten reikia ir mentaliteto pasikeitimų.
Šalins žmones, kilo klausimų dėl Vaido Laukio
Aplinkos ministras K. Mažeika po susitikimo patvirtino, kad situacija neramina jį ir prezidentą, o aplinkosaugos sistema iki šių metų buvo kuriama tokia, kad suvaldyti teršėjus buvo beveik neįmanoma. Tai, pasak ministro, parodė Utenos, Alytaus ir Klaipėdos atvejai.
„Visiems atvejams ištirti, koks vaidmuo ne tik ministerijos, bet ir aplinkos apsaugos agentūros, kuri išduoda leidimą, taip pat aplinkos apsaugos departamento, kuris tikrina, stebi, atlieka monitoringą, bei savivaldybės, kuri nėra nuošalyje. Šiuo atveju priekaištų yra ir savivaldai, kuri kai kuriais atvejais gali būti institucija, kuri padeda užkardyti <..> Aptarėme planus, žingsnius, kurie artimiausiu metu turi duoti rezultatą. Taip pat apie tam tikrų asmenų buvimą ar nebuvimą sistemoje, galiu tik pasakyti, kad tikslas, jog aplinkos apsaugos darbuotojai turėtų nepriekaištingą reputaciją, siektinas. <..> Pirminis planas – nušalinti asmenis, kurie kelia bet kokius įtarimus, tiek Alytuje, tiek Klaipėdoje, kur yra įtarimai, kad vienas ar kitas specialistas ar tarnybos darbuotojas piktnaudžiavo savo tarnyba“, – kalbėjo ministras, patikinęs, kad bus siekiama, kad neturintys nepriekaištingos reputacijos žmonės nebūtų „mėtomi“ po postus, pareigas.
Jis taip pat aiškino, kad Klaipėdoje tyrimą vykdė ir Aplinkos apsaugos agentūra, jie tyrė mėginius, dalyvavo procese.
„Tai ta institucija, kuri šiandien yra labiausiai susitvarkiusi ir kelia mažiausiai rūpesčių“, – sakė ministras. Tiesa, kalbėdamas apie Aplinkos apsaugos departamentą jis aiškino, kad šiems būtina daryti auditą, sudaryti probleminių įmonių sąrašą. Tokių įmonių šiandien yra apie 200, bus nustatyta, kaip jos bus tikrinamos.
K. Mažeika sakė, kad vertinant paskutinių 10 metų patikrinimus [„Klaipėdos Grigeo“] Klaipėdoje žvilgsnis kliūva už tų pačių pavardžių. „Daugybė raštų, atsakymų, tyrimų, patikrinimų figūruoja daug besikartojančių pavardžių“, – sakė ministras.
Ministras prasitarė, kad ryt susitiks su Aplinkos apsaugos departamento vadovu Vaidu Laukiu ir susitikimo metu bus aptarti „kai kurių asmenų dirbimo sistemoje“ klausimai, ministras nepatikslino, ar pačiam V. Laukiui gresia netekti darbo.
Žiniasklaida šiandien pranešė, kad sausio 13 dieną įregistruotas AB „Grigeo Klaipėda“ turto areštas. Nors AB „Grigeo“ prezidentas gynėsi apie tai nieko nežinąs.
Pranešama, kad žala gamtai gali siekti milijonus eurų, įmonės laukia 5 milijonus eurų siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti ne vienerius metus. Vienas iš įmonės akcininkų Gintautas Pangonis atsiprašė dėl tokio nutikimo, bet sakė apie į marias leidžiamus teršalus nieko nežinojęs.
Įtarimai jau netrukus
Praėjusį penktadienį įvykio vietoje [„Klaipėdos Grigeo“] uostamiesčio prokurorė Gina Skersinskytė žurnalistams patvirtino, kad įtarimai tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos bus pateikti kitą savaitę. „Įtarimai bus pareikšti kitą savaitę, manau, kad (įtariamųjų – BNS) bus ne vienas ir ne du“, – sakė pareigūnė. Jos pasisakymą transliavo portalas „Atvira Klaipėda“.
Klausiama, ar įtarimai bus pateikti įmonės vadovams, ar nebus taip, kad kalti liks tik sklendes atidarę darbuotojai, prokurorė teigė, kad „visaip gali būti, jei operatorius suvokė, ką jis daro, jis gali tapti įtariamuoju“.
Prokurorė patvirtino, jog mano, kad nevalytos nuotekos leistos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt. „Buvo junginėjamos sklendės, ir buvo junginėjamos tyčia, kad būtų išleistos nuotekos. Manome, kad kiekvieną naktį. Ikiteisminio tyrimo uždavinys – išsiaiškinti, (kiek laiko leistos nuotekos – BNS), bet mes manome, kad buvo junginėjamos kiekvieną naktį“, – kalbėjo pareigūnė.
Ji sakė kol kas nežinanti, ar nuotekos buvo išleidžiamos per avarinį, ar per kokį kitą vamzdį. Pačios sklendės, kurios jungtos, pareigūnės teigimu, įrengtos įmonės siurblinėje.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos – teigiama, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienus metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
"Klaipėdos kartono“, kuris vėliau buvo pervadintas į „Grigeo Klaipėda“, kontrolę „Grigeo“ perėmė 2010 metų pradžioje, iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ įsigijusi Klaipėdos įmonę netiesiogiai valdžiusią bendrovę „AGR prekyba“. „Grigeo“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
