„Šiam momentui mes nematome jokių grėsmių Lietuvos Respublikai. Pratybos – bet kokios pratybos – aišku, gali būti ir priedanga bet kokiai slaptai operacijai, ką mes jau esame numatę netolimoje praeityje. Tačiau tie indikatoriai, kuriuos mes turime, kuriuos mes matome, rodo, kad „Zapad“ pratybos bus nieko daugiau kaip paprastos pratybos“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė M. Česnulevičius.
„Signalas atgrasymo bus, signalas, kad Rusija, Baltarusija pasiruošusios, jeigu reikia, atsakyti ginklu – bus. Bet mes nematome jokių ženklų, kad tai galėtų išvirsti į konvencinę arba nekonvencinę ataką ar išpuolį prieš Lietuvos Respubliką ar prieš mūsų kaimynus“, – akcentavo jis.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
