Prezidento G. Nausėdos pasirodymas „Šeimos gynimo maršo“ scenos ekrane visuomenėje sukėlė ažiotažą. Kalba dar prieš maršą buvo išplatinta žiniasklaidai, tačiau ją publikuoti buvo leista tik tada, kai ji nuskambės mitinge.
Kalbai nuskambėjus, kilo diskusijų, kurią pusę palaikyti pasirinko prezidentas. Politologai dar vos maršui praūžus teigė, kad G. Nausėdos kalba protesto dieną buvo tiesiog šūvis sau į kojas. Ekspertai komentavo, kad prezidento elgesys, ko gero, išprovokuos tai, kad jis antrai kadencijai nebus perrinktas.
Nausėda apie sveikinimą: viskas buvo aišku
Išgirdęs politologų skirtą kritiką, G. Nausėda ketvirtadienį į ją atsakė. Ketvirtadienio vakarą interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ šalies vadovas atmetė kritiką dėl neaiškios kalbos ir teigė, kad susirinkusieji marše aiškiai suprato siunčiamą žinią.
„Man atrodo, kad žmonėms, kurie ten buvo susirinkę, buvo visiškai aišku ir tą aiškumą jie išreiškė emocijomis. Na, galbūt kai kuriems politologams nepatiko kalbos turinys, tai čia jau kitas klausimas, bet kalba buvo parengta tuo principu, kuriam aš atstovauju nuo rinkimų kampanijos laikų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, jog jau per prezidento rinkimų kampaniją prieš kelerius metus buvo pasakęs, kad „šeima yra institucija, santuoka yra institutas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, ir mes privalome gerbti savo Konstituciją“.
Neaiški prezidento pozicija kelia iššūkių
Politologė Rima Urbonaitė sako, kad prezidentas turi teisę turėti savo nuomonę ir pasirinkti, kurią pusę palaikyti. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu apskritai neaišku, kokią poziciją prezidentas užima. Esą jis pasisako taip, kad pasilieka sau dar kelis atsarginius planus.
„Jeigu tai yra tik sveikinimas šeimų dienos proga, man atrodo, Prezidentūros komunikacijos grupei reikėtų pagalvoti, ar tikrai po šito reikia aiškinti, kad tai buvo tik sveikinimas šeimų dienos proga. Šeimų diena prasidėjo nuo ryto, o sveikinimą mes išgirdome tik vakare. Nenoriu veltis į polemiką, bet noriu palinkėti kalbėti tiesą. Visada yra labai gerai kalbėti tiesą. Ne problema, kad prezidentas turi vienokią ar kitokią poziciją. Kokią jis ją beturėtų, jis ir turėtų apie tai kalbėti garsiai, ne dviprasmiškai“, – tv3.lt komentuoja R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė sako, kad politologai paprastai nesvarsto, ar prezidento pozicija atitinka jų pozicijas, o analizuoja, kokią poziciją užima pats šalies vadovas. Tačiau kai reikia spėlioti, kur prezidentas stovi, ir kyla bėdų.
„Jeigu prezidentas tai vertina kaip sėkmingą pasirodymą marše, tai negaliu tam prieštarauti, jis gali tai daryti, jam svarbūs plojimai. Puiku, viskas yra labai gerai, prezidentas pasakė savo poziciją, aš tiesiog manau, kad elementariai norėčiau atvirumo ir tiesaus kalbėjimo. Čia ir yra, kad ne tik politologai, bet ir kiti yra palikti tarsi spėlioti, kas yra prezidento galvoje ir tai yra nuolatinė mūsų visų būsena.
Prezidentas iš vienos posės sako, kad pasakė savo nuomonę, bet iš kitos pusės, jis net nesupranta, kad kartais ją taip susako, kad galiausiai vis tiek sau pasilieka alternatyvius variantus ir vietos krūvai interpretacijos“, – sako R. Urbonaitė.
Pasak pašnekovės, šiuo atveju įvyko labai daug interpretacijų. Tai parodė besiskiriantys kalbos vertinimai ne tik politologų bendruomenėje, bet ir visuomenėje apskritai. Jei viskas būtų buvę aišku, esą tiek skirtingų nuomonių nebūtų susidarę.
„Tam tikro aiškumo, mes turbūt, ir nesulauksime. Tai yra įvairiais lygmenimis iš prezidentūros transliuojama. Praktiškai, kokį klausimą bepažiūrėsi, kuris yra bent kiek jautresnis, kuriam gali nebūti masinio pritarimo, ten iš karto prasideda laviravimai“, – komentuoja R. Urbonaitė.
Prezidentūrai reikia specialistų
Iš karto po „Šeimos gynimo maršo“ prezidento kalbą kaip šūvį sau į kojas įvardinęs politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas, išgirdęs apie ketvirtadienį G. Nausėdos išsakytus žodžius, šauna atgal. Pasak politologo, stebėti, kokia yra prezidentūros komunikacija, tiesiog graudu.
„Viena vertus, smagu, kad jis ką visokie politologai sako ir rašo. Kita vertus, manyčiau, kad gerbiamam prezidentui laikas vis dėlto įsitaisyti gerą politologą. Graudu žiūrėti į tai, kas vyksta ir yra didžiulis disonansas tarp to, kaip buvo vedama rinkiminė kampanija, kai susidarė įspūdis, kad prezidentas atidžiai klausė politologų, atmintinai mokėsi kalbas ir tekstus, kuriuos jam rinkdavo. Tie specialistai, kurie dirba arba tiesiog katastrofiškai dirba, arba neišmano savo darbo, arba prezidentas jų neklauso“, – tv3.lt komentuoja B. Ivanovas.
Pasak specialisto, tokie prezidento atsakymai į kritiką yra keisti ir daugiau primena bandymą atsakyti į komentarą socialiniuose tinkluose.
„Visiems, kurie stebi politinę situaciją Lietuvoje, aišku, kad prezidentas stojo į, manyčiau, negausios grupės pusę ir strategiškai pralaimi. Jis nesupranta. Politologas turėtų pasitarti su prezidentu ir išaiškinti, <…> ką reiškia demokratija ir ką ji veikia vakaruose. Visa tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra absoliutus dežavu. Pas mus laikas eina kitaip nei Europoje, mes atsiliekame, velkamės“, – sako B. Ivanovas ir priduria, kad prezidentas šiuo metu save pozicionuoja pralaimėtojų grupėje.
Pasak politologo, diskusijos, šiuo metu vykstančios Lietuvoje, rodo atsilikimą, mat kai kurios kitos šalys panašius klausimus išsisprendė jau seniai ir lengviau.
Ar prezidentas vetuos Partnerystės įstatymą?
Politologai sako, kad galimybės, jog G. Nausėda nuspręs vetuoti Partnerystės įstatymą, atmesti nereikėtų. R. Urbonaitė sako, kad prezidentas iki šiol nėra išreiškęs konkrečios savo pozicijos šiuo klausimu, tad ir tikėtis galima visko.
„Iš esmės, iš jo kalbos galima spręsti, jeigu jo gautas Partnerystės įstatymo tekstas, jo supratimu, neatitiks 38 Konstitucijos straipsnio, prezidentas vetuos. O kas už to slypi, kaip prezidentas mano, kad santykiai turėtų būti sureguliuoti, mes nežinome, kadangi prezidentas apie tai nėra nieko pasakęs“, – sako R. Urbonaitė.
Pasak B. Ivanovo, taip gali nutikti, jei būtų panorėta supriešinti konservatorius ar sugriauti valdančiąją koaliciją.
„Eina kalba apie konfliktą dėl kai kurių visiškai su šia tema nesusijusių dalykų, kaip atstovavimas EVT, eilė kitų pareigybinių klausimų. Reikia labai aiškiai suvokti – juk mitinguotojai tikrai nemanė, kad staiga I. Šimonytė puls atsistatydinti su ministrais. Yra tikimasi, kad galbūt jeigu susirinks didelė grupė žmonių, tai paskatins skilimą konservatorių partijoje. Manau, eina žaidimas apie konservatorius. <…>
Yra dalis tų, kurie nepatenkinti I. Šimonyte ir ta ultraliberalia darbotvarke. Žaidžiama su tuo, manoma, kad galbūt pavyks suskaldyti konservatorius. Gabrieliaus Landsbergio autoritetas yra ne toks didelis, kaip norėtųsi jam pačiam ir kol kas gelbėja senelio autoritetas. Jeigu matys, kad ten įvykiai per „marytės plauką“, <…> tai gali ir nepasirašyti, gali bandyti žaisti toliau“, – komentuoja B. Ivanovas.
Seime įregistruotas Partnerystės įstatymo projektas
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Didžiausios Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Andrius Navickas sako, kad didesnė dalis frakcijos nusiteikę palaikyti partnerystės įstatymą. Tuo metu projekto kritikai frakcijoje sako, kad tai atneštų naują, Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą ir ilgainiui atvertų kelią įvaikinimui.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas yra vienas projekto teikėjų, tačiau jis patvirtino, kad frakcija dėl jo neturi vieningos nuomonės.
Kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad „darbiečiai“ projektui vieningai nepritars.
Tuo metu gausiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – narys ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė projektą galėsiantis komentuoti vėliau, kai su juo susipažins.
Kiek anksčiau šią savaitę LVŽS šešėlinė vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame ragino Seimą partnerystės įstatymo projekto nesvarstyti. Siūlomas Partnerystės įstatymas reglamentuotų nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenųturtinius ir neturtinius santykius.
Juo būtų sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.
Kas numatyta projekte?
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių; sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos. Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
