„Prezidento nuomone, kiekviena valstybės institucija turi atsakingai veikti savo įgaliojimų ribose. Kiekvienos iš jų darbas turi būti nukreiptas į pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą. Visos institucijos turi dėti pastangas, užtikrinančias teisingumą vykdančių subjektų nepriklausomumą. Stūmimas į konstitucinę krizę yra itin neatsakingas žingsnis“, – G. Nausėdos komentarą BNS perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Anot prezidento atstovo, „jei Seimo nariams kyla klausimų dėl atitinkamų įstatymų atitikties Konstitucijai bei kaip turėtų būti suprantami Konstitucinio Teismo nutarimai, jie gali imtis priemonių toms abejonėms pašalinti, tai yra kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą“.
„Prezidentui tokių abejonių nekyla“, – pažymima komentare.
Valdantieji antradienį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
Valdančiosios koalicijos tarybos vardu išplatintame pareiškime prezidento prašoma „imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos įstatyme numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo“.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad D. Žalimas pasibaigus kadencijai turėjo paskirti teismui vadovauti kitą teisėją, o šiuo metu „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
Valdančiųjų koalicinės tarybos pareiškime cituojamas KT įstatymas, kad „nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams (...) Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas“.
KT pirmininkas D. Žalimas šį „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio pasirašytą kreipimąsi pavadino „neleistinu kišimusi į šio teismo veiklą“.
„Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS antradienį sakė D. Žalimas.
Jis pažymi, kad jo nei kaip teisėjo, nei kaip teismo pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę, nes Seimui nepaskyrus naujų KT teisėjų pareigas toliau eina baigusieji kadenciją.
Valdantieji į prezidentą dėl D. Žalimo kreipėsi po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo neteisėta buvo pripažinta Seime veikusi komisija. Jai vadovavo „valstiečių“ atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
