Vyriausybė patvirtino Lietuvos valstybei nusipelniusių asmenų laidojimo ir įamžinimo teritorijos Vilniuje, Antakalnio kapinėse, sutvarkymo programą. Šios tęstinės programos pagrindinis tikslas – nepriklausomos valstybės pirmojo Prezidento Algirdo Brazausko kapavietės sutvarkymas.
Lietuvos architektų sąjunga atliko viešųjų pirkimų konkursą ir iš pateiktų projektų atrinko geriausią bendros valstybės vadovų laidojimo vietos ir Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kapavietės sutvarkymo projektinį pasiūlymą, kurio pagrindu iki pirmųjų mirties metinių būtų sutvarkyta Prezidento amžino poilsio vieta Antakalnio kapinėse, Vilniuje, ir pastatyta skulptūrinė kompozicija.
Programos atsakinga vykdytoja – Kultūros ministerija, programos vykdymui 2011 metais skirta 128 tūkst. litų.
Iki Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties nebuvo sprendžiamas klausimas, kur bus laidojami valstybės vadovai ar valstybinėje veikloje pasižymėję asmenys. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. laikotarpio Prezidentas Antanas Smetona yra palaidotas JAV; Prezidentas Antanas Stulginskis – Panemunės kapinėse, Kaune; Prezidentas Kazys Grinius, pildant jo valią, – Selemos Būdoje (Mondžgirėje).
Mirus šiems Lietuvos prezidentams, Lietuvos valstybė de facto neegzistavo, ir sprendimus dėl jų laidojimo priėmė jų artimieji. Mirus Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui buvo nuspręsta valstybės vadovus laidoti Kovo 11–osios Nepriklausomybės akto signatarų laidojimo kvartalo I ir II terasose, formuojant valstybės vadovų laidojimo vietą.
Ši vieta yra centrinėje Antakalnio kapinių Vilniuje dalyje, terasoje virš Sausio 13–osios aukų kapų. Tai ypač reikšminga vieta naujosios Lietuvos istorijoje, svarbiausių Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo įvykių aukų ir dalyvių palaidojimo vieta.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas po ilgos ir sunkios ligos mirė praėjusių metų birželio 26–ąją.