Siūlydama kovos su išsipūtusiomis maisto kainomis būdus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasisako už komandinę (kitaip vadinama planine – ELTA) ekonomiką, teigia šalies vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. Prieštaringų diskusijų šia tema sukėlė valstybės vadovės pasisakymas apie galimą antkainių ribojimą.
„Prezidentė jokiu būdu nepasisako už komandinę ekonomiką, tačiau reikėtų turėti galvoje, kad mažos ekonomikos šalyse tokiose, kaip Lietuva, ypač tais atvejais, kai piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, konkurencija ir rinka yra pati savaime nepajėgi diktuoti sąžinin
gų kainų. Todėl kainų stebėsena ir tų kainų kontrolė yra būtina“, – sakė S. Cirtautienė antradienį interviu Žinių radijui.
Pasak valstybės vadovės vyriausiosios patarėjos, šiuo metu tos priemonės yra numatytos Kainų įstatymo 8-ajame straipsnyje.
„Jeigu rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia arba gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, kurie pažeidžia Respublikos ūkio ir gyventojų interesus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui“, – rašoma įstatyme.
„Tai yra Vyriausybės kompetencijos sritis. Tos priemonės yra tik kraštutinės“, – pažymėjo S. Cirtautienė.
Prezidentės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, jog Konkurencijos įstatymas numato, kad turi būti saugoma sąžininga konkurencija, ir šis įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu kokio pobūdžio tai būtų veikla. Todėl viena iš priemonių, anot S. Cirtautienės, galėtų būti atsakomybės už draudžiamus veiksmus ir susitarimus stiprinimas.
„Būtent šiais tikslais šiandien (antradienį – ELTA) Prezidentė ketina pateikti Seimui Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatyta jau užsienio šalyse gana efektyviai taikoma asmeninė įmonių vadovų atsakomybė už draudžiamus susitarimus. Už draudžiamus susitarimus tokiam vadovui bus apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovo pareigas bet kokiose įmonėse, įstaigose“, – sakė S. Cirtautienė.
Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, kitos priemonės yra susijusios su konkurencijos skatinimu, tai yra siekis mažinti administracinę naštą verslui ir smulkiojo verslo skatinimas.
„Šioje srityje tam tikrų teigiamų pokyčių yra, nes Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo parengtos ir jau liepą Seimo priimtos Viešojo administravimo įstatymo pataisos dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros tobulinimo ir efektyvinimo. Šioje srityje, mūsų žiniomis, Vyriausybėje yra atliekami šio įstatymo įgyvendinimo veiksmai, kurie iš esmės, tikiuosi, duos teigiamą rezultatą“, – sakė S. Cirtautienė.
Prezidentės vyriausioji patarėja akcentavo, kad, stebėdama susidariusią situaciją maisto produktų rinkoje, šalies vadovė mato tam tikrus negatyvius momentus, kurių sprendimui, D. Grybauskaitės nuomone, būtina imtis neatidėliotinų teisinių ir administracinių priemonių.
„Ir vakar (pirmadienį – ELTA) Konkurencijos tarybos paskelbtose išvadose buvo konstatuota, kad vien išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo, o tai iš dalies lėmė susilpnėjusi konkurencija. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba paskelbė pradėjusi atskirą tyrimą, kad būtų įvertinta, ar maisto produktus gaminantys ar juos parduodantys ūkio subjektai neatliko Konkurencijos įstatymo penktajame straipsnyje draudžiamų veiksmų, dėl kurių galėjo tos kainos padidėti“, – sakė S. Cirtautienė.
