Koks naujo Seimo būsimą valdančiąją daugumą vis stabdančios prezidentės tikslas: ji dar ieško būdo atsitraukti, nori laimėti kuo daugiau laiko iki Darbo partijos teismo pabaigos, o gal siekia tiesioginio savo valdymo ir naujų rinkimų, klausia „Lietuvos rytas“.
Prieš vakarykštį Algirdo Butkevičiaus ir D.Grybauskaitės susitikimą iš Prezidentūros rūmų sklido prieštaringi signalai. Prezidentės komanda, viena vertus, vis dar pūtė miglą dėl to, ar ji griebsis vienos iš dar jai likusių galimybių blokuoti naujosios daugumos formavimą - kreipimosi į KT. Mat ant šalies vadovės stalo nuo praėjusios savaitės gulėjo įvairių politinių marginalų - pirmiausia rinkimus beviltiškai pralaimėjusių tautininkų - prašymai kreiptis į KT dėl rinkimų rezultatų. Nors Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino rinkimų rezultatus, tautininkai mano, kad jie neteisėti. Kita vertus, prezidentės patarėjai apie būsimą valdančiąją koaliciją jau kalbėjo lyg apie neišvengiamybę.
Savo ruožtu A.Butkevičiaus bendražygiai nebuvo džiugiai ir draugiškai nusiteikę – šį prezidentės žingsnį vertino kaip dar vieną išpuolį prieš juos ir koalicijos partnerius. Vis dėlto įtakingi kairieji linko prie nuomonės, kad D.Grybauskaitė tokiu būdu ieško kelio atsitraukti po savo kategoriško pareiškimo dėl Darbo partijos. Politikos užkulisiuose, kaip rašo dienraštis, buvo spėliojama ir dėl to, ar šis prezidentės žingsnis nėra dalis atkakliai vykdomo plano, kurio tikslas - bet kokia kaina sustabdyti kairiąją Seimo daugumą. Pasigirdo netgi versijų, jog šalies vadovė siekia užvilkinti politinius procesus, kad spėtų darbą baigti jos esą niukinamas Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis Darbo partijos bylą.
Jei teismas suskubtų nuteisti ne tik "darbiečių" veikėjus, bet ir visą partiją kaip juridinį asmenį, prezidentė esą turėtų geležinį argumentą išskirti socialdemokratus su "darbiečiais". Vis dėlto tokia galimybė daugeliui politikų atrodė menkai tikėtina.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius vakar pareiškė nuomonę, kad jei KT taip nuspręstų, laikinai, iki naujų rinkimų, valdžią turėtų perimti šalies vadovė. „Mano minėtas variantas, kad valdžios vairą iki naujų rinkimų galėtų perimti prezidentė, – tik viena galimybių, - dienraščiui sakė jis. - Įstatymuose numatyta, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, tarp Seimo sesijų, valstybę gali valdyti vykdomoji valdžia – Vyriausybė ir prezidentas. Aišku, tai nereiškia, kad vykdomoji valdžia perimtų įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Nei prezidentas, nei Vyriausybė tokių galių neturi.
Bet gali būti ir kitoks aiškinimas. Pavyzdžiui, kad turėtų būti pratęsiami dabartinio Seimo įgaliojimai. Tačiau į visus šiuos klausimus turės atsakyti Konstitucinis teismas, nes akivaizdu, kad yra konstitucinio reguliavimo spragų“.
Algis Krupavičius, politologas, savo ruožtu tvirtino: "Sprendimą kreiptis į Konstitucinį teismą, matyt, lėmė ir prezidentės charakteris. Tai žmogus, kuris negali, nemoka pralaimėti, ir vienintelis teigiamas sprendimas, geras sprendimas, jos požiūriu, - nugalėti oponentą. Matyt, nugalėjimas reiškia, kad koalicijoje neliktų Darbo partijos."
Politiologas Alvidas Lukošaitis pastebėjo: "Ši situacija leidžia konstatuoti, kad mūsų politikoje yra konfliktas. Politikoje konfliktai paprastai sudėlioja visus taškus, išsklaido abejones ir atsako į visus klausimus su sąlyga, kad visa sistema veikia tinkamai, kad sistemoje yra visi saugikliai, priverčiantys konfliktus tapti taika, o ne karais."
