Įbauginti politikai, kagėbistiniai sekimo būdai ir Lietuvos ritimasis autoritarinio valdymo, panašaus į Aleksandro Lukašenkos, link. Taip viename susitikimų apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metodus kalbėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir retoriškai paklausė: „Gal man laikas iš čia nešdintis?“
Prisipažino nesanti laisva politikė
Portalas ekspertai.eu paviešino garso įrašą, kuriame Seimo pirmininkė I.Degutienė savo kabinete diskutuoja su visuomenininkais. Per šį susitikimą, kuriame dalyvavo ir keli būsimi „Drąsos kelio“ partijos kandidatai (įrašas darytas pavasarį), I.Degutienė prakalbo, kaip iš tiesų valdoma valstybė.
„Jūs esate laisvesni negu aš. Čia atvirai sakau. Todėl, kad jei aš šiandien būčiau ne šitame pastate, o ten, kur kažkada daug metų buvau ligoninėje, galėčiau žymiai daugiau kalbėti. Dabar aš esu nelaisva“, – kalbėjo I.Degutienė.
Paklausta, ar visuomenininkai jai galėtų padėti, I.Degutienė prisipažino jaučianti politikos beprasmybę.
„Gal man laikas iš čia nešdintis. Nes kartais, jei atvirai pasakius, jaučiu beprasmybę arba, tiksliau sakant, jaučiuos, nu ką aš čia veikiu, nes aš nieko pakeist negaliu, – kalbėjo I.Degutienė. – Jeigu aš negaliu nieko pakeisti, tai aš čia be reikalo esu. Gal galiu pasitraukti ir išeit... Bet dar nelaisva ir dėl to, kad esu partinė.“
Kuo toliau, tuo labiau I.Degutienė glumino visuomenininkus, pabrėžusi, kad jos kabinete visų pokalbių klausomasi. Slaptosios tarnybos esą klausosi ir jos artimųjų telefoninių pokalbių.
Prezidentūra rezgė intrigas ir šantažavo
Esminiai šio susitikimo akcentai nuskambėjo įrašo viduryje. Pirmiausia I.Degutienė savo, kaip antro valstybės asmens, galias pavadino blefu ir apkaltino arogancija generalinį prokurorą bei VSD vadovą.
„Kada arogantiškas ateina pas Seimo pirmininką generalinis prokuroras arba, jeigu tu kvietiesi VSD vadovą, ir jis ateina iš aukšto, maždaug: „Ko tu čia nuo manęs nori. Tu man čia ne viršininkė ir tu man čia pasakų nepasakok“, – pareigūnais piktinosi I.Degutienė. Ji kalbėjo ir apie sumenkusią Seimo galią, ir apie autoritarizmą, kylantį iš Prezidentūros, ypač FNTT vadovų nušalinimo istorijoje.
„Pavyzdžiui, dėl pareigūnų atleidimo ir kokie buvo daromi veiksmai, ir tie veiksmai buvo mūsų sudėlioti vienokie, bet tu nueini į „baltuosius rūmus“ (Prezidentūrą), ir tu gyvenai šantaže, – pasakojo I.Degutienė. – (...) Yra valstybės užvaldymas, ir mes einame ne demokratiniu keliu, o Lukašenkos keliu. Autoritariniu keliu. Kada po vieną pasikviečia ir intrigas kuria. Man sako ant Kubiliaus, Kubiliui – ant manęs, trečiam – dar ant kažko tai. Supjudo tarpusavyje. Labai geras metodas – „skaldyk ir valdyk“ (...).“
Valstybė valdoma skambučiais
Neįtikėtina, bet dar vėliau I.Degutienė tvirtino skandalingus faktus, kad valstybė valdoma telefonų skambučiais.
„(...) Mes patys kalti. Per tris metus užsileidom ant galvos. Tai čia irgi reikia savikritiškai pripažinti. Skambutis: „Padarykit tą“, „Padarykit tą.“ O mes kaip žiopliai viską darėm, viską darėm. Kiek veto buvo? Kurie buvo tokie, sakykim, migloti. Panika Seime iš karto. Veto reikia pakeist. Ir tie patys žmonės, kurie prieš mėnesį balsavo vienaip, staiga 180 laipsnių balsuoja kitaip. Visi gyvena baimėje“, – apie Seimo narių įbauginimą pasakojo I.Degutienė.
Minėtas susitikimo su I.Degutiene įrašas paskelbtas ir įrašų keitimosi svetainėje youtube.com. Pati Seimo pirmininkė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė įrašo turinio nekomentuoja.
„Šią medžiagą pradėjo skelbti viena interneto svetainė ir žmonės, kurie atvirai remia I.Degutienės konkurentę („Drąsos kelio“ lyderę Neringą Venckienę) rinkimuose vienmandatėje apygardoje, – teigė I.Degutienės patarėjas Juozas Ruzgys. – Tai purvinos juodosios rinkimų technologijos, kuriomis siekiama pakeisti žmonių apsisprendimą, o konkurentų rinkimuose naudojamų purvinų triukų ir nelegaliai darytų įrašų Seimo pirmininkė nekomentuoja.“
Jis neatsakė net į klausimą, ar I.Degutienė pripažįsta įrašo autentiškumą, bet per tą patį susitikimą ji pabrėžė, kad viešai santykių su Prezidente ji nesiaiškins: „Viešai, aišku, mes „nesitaškom“ ir tai būtų nenormalu.“
Į „Valstiečių laikraščio“ paklausimą Prezidentūra atsakė lakoniškai: „Prezidentūra nekomentuoja jokių pareiškimų žiniasklaidoje. Komentuoti turi tie, kas daro pareiškimus.“
Spaudimo pavyzdžių turime daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius kilusį įrašo skandalą pavadino mizanscena.
„LNK televizija penktadienį dar reklamavo anonsą, kad skandalas bus aptarinėjamas išsamiau, bet reklama greitai nutrūko, o aptarimų nebuvo. Savininkai (LNK televizija priklauso konservatorius rėmusiam „MG Baltic“ koncernui) galėjo daryti įtaką, tačiau gali būti, kad tas spaudimas nieko netransliuoti buvo ne tik savininkų, bet ir politinių institucijų“, – sakė A.Krupavičius.
Profesorius priminė, kad panašiai galėjo įvykti ir su Valdo Vasiliausko atleidimu iš dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus posto. Vėliau žurnalistas tapo vienu iš „Drąsos kelio“ kandidatų Seimo rinkimuose.
„Lietuvos žinios“ priklauso „Achemos“ įmonių grupei.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) lyderis Andrius Kubilius, kaip ir I.Degutienės patarėjas, internete paskelbtą įrašą pavadino juodosiomis technologijomis ir mėgino įrašo paskelbimą priskirti rinkimų kovai tarp konservatorių ir „Drąsos kelio“.
D. Kuolys: „Visi gyvena baimėje“
Susitikime su Seimo pirmininke taip pat dalyvavęs Darius Kuolys „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino I.Degutienės žodžių autentiškumą. „Esmė yra išviešinta, bet nežinau, ar tos išviešinimo aplinkybės yra etiškos. Aš raginau Seimo pirmininkę atvirai kalbėti apie valstybę“, – teigė D.Kuolys.
Pasak jo, jau seniai žinoma, kad valstybę valdo anoniminės grupuotės. „Vytauto Pociūno pomirtinis šmeižtas, susidorojimas su FNTT pareigūnais. Tokių požymių, kad valdo anoniminės struktūros, yra daug, ir Seimo pirmininkė tai pasakė“, – pabrėžė D.Kuolys.
Pašnekovo įsitikinimu, visuomenė turi klausti, kodėl griaunama valstybė.
„O kodėl niekas nenori komentuoti įrašo, tai pasakė pati Seimo pirmininkė. Visi gyvena baimėje. Aš įsidėmėjau šiuos Seimo pirmininkės žodžius. Jeigu mūsų prokurorai veikia iš baimės, jei teisėjai veikia iš baimės, tai, manau, kad tam tikros autoritarinės tendencijos dar labiau sustiprės“, – neabejojo D.Kuolys.
Politologas: „Lietuvoje yra daug užkulisinės politikos“
KTU Sociologijos katedros profesorius A.Krupavičius nė akimirkai neabejojo, kad įrašas sietinas su antru rinkimų turu. „Laikas neatsitiktinis. Net nesergant sąmokslo teorijų liga, tai įtikinama versija. „Drąsos kelias“ nemažai apygardų konkuruoja su TS-LKD, todėl siekiama parodyti, kad valstybė valdoma netinkamai, kad aukščiausio lygio šalies vadovai abejoja demokratinėmis praktikomis, kurios yra Lietuvos politikoje“, – teigė A.Krupavičius.
Politologas pabrėžė, kad I.Degutienės ir visuomenininkų susitikimas vyko tada, kai mergaitė iš Garliavos dar nebuvo paimta, dalyvaujant 250 policininkų.
„Kitas dalykas, kaip ta valstybė iš tiesų valdoma. Politinėje arenoje trūksta demokratinės kultūros, o kai kurie Prezidentės sprendimai yra neaiškūs, ir tai daugiau negu akivaizdu. Deja, Lietuvoje yra daug užkulisinės politikos, pokiliminių sandėrių ir sandorių. Demokratinėje valstybėje jų turėtų būti mažiau“, – įsitikinęs A.Krupavičius.
Be to, profesorius tikino, kad artimoje perspektyvoje D.Grybauskaitės populiarumas mažės, nes šalies vadovės veiksmai pastaruoju metu kelia daug abejonių. „Tačiau yra vienas svarbus dalykas, kad Prezidento institucija žmonės vis tiek pasitiki labiau nei bet kuria kita valdžios atstovybe, todėl D.Grybauskaitė populiarumą galės padidinti ateityje. Prezidento rinkimai dar toli, tad didelės tragedijos nedaryčiau“, – aiškino A.Krupavičius.
Politikai yra gyvi žmonės
Jurgis Razma, Seimo narys
Konstitucija veikia tikrai neblogai ir tos aukščiausios valdžios institucijos gana gerai žino savo galių ribas. Jos nebuvo peržengtos. Prezidentė išlaiko pagarbą Seimui ir Vyriausybei. Nepastebėčiau Prezidentės norų užimti kokią nors dalį erdvės, kuri priklausytų Seimui. Gali būti, kad natūraliai didesnė ar mažesnė įtaka gali reikštis. Jei yra stabili ir tvirta koalicija Seime, tai Prezidentui lieka mažiau erdvės. Jei dauguma pakrikusi ir yra arti mažumos, tai Prezidento galios būna didesnės. Jam tenka didesnė atsakomybė už stabilumo išlaikymą. I.Degutienės žodžių negaliu komentuoti, nes man sunku pasakyti, kokiu mastu jie gali atitikti realius pokalbius, o kiek jie sumontuoti. Kai būna tokios įtemptos situacijos (prisiminkime ir „Snoro“ istoriją), tai žinoma, politikai yra gyvi žmonės, susikaupia emocijų ir būna tie emociniai pasisakymai uždarame rate. Politikai kai kada susikaupusias emocijas išreiškia ir stipriau, ir aštriau.
Įrašas panaudotas rinkimų kovai
Vytautas Gapšys, Seimo narys
Nėra gerai, kad garso įrašas su I. Degutiene atsirado rinkimų laikotarpiu, todėl kyla tam tikros mintys, jog jis buvo panaudotas rinkimų kovai.
Mes ir patys, kaip Darbo partija, matome, kiek yra pilama purvo mūsų pusėn, ir tie, kas taip daro, puikiai supranta, jog neturi prie ko prikibti.
Neabejoju, kad po Seimo rinkimų valstybės vadovai pirmiausia spręs valstybines problemas, o ne sieks neaiškių interesu tenkinimo kažkokioms grupėms. Juk bet kuris valstybės vadovas su kitais atsakingais asmenimis, tikiu, pirmiausia žiūri valstybės interesų, pateikiant tam tikrų sprendimų skaičius ir argumentus. Jei taip bus daroma, naujasis Seimas sutars su Prezidentūra, bet jei kas nors mėgins „prastumti“ neaiškius sprendimus, tada, žinoma, dirbti bus sudėtinga.
