" Ketveri prezidentavimo metai "(K.Girnius. Alfa.lt.)

KOMENTARAS
Prezidentei Daliai Grybauskaitei skirti pagyrimai, "pagardinti" jos būdo, stiliaus ir siekių kritikos nėra visiškai iš piršto laužti. Politologas Kęstutis Grinius sugeba diplomatiškai fiksuoti ir pozityvius ir negatyvius momentus.

Prezidentei D.Grybauskaitei šalies vadovės postas galima sakyti "iš dangaus nukrito". Pakako jai retų vizitų Lietuvoje metu pademonstruoti savo tvirtumą prieš tuometinę kairiųjų daugumos vyriausybę, trumpomis frazėmis pamokant, kaip gyventi ir visuomenėje pasklido euforija socdemų deleguotai eurokomisarei.

Tikriausiai, V.Landsbergis turėjo galimybę arčiau ir geriau susipažinti su D.Grybauskaite ir jos tuometinėmis nuostatomis, dirbdamas jau Briuselyje. Jo išreikštas pasitikėjimas pilka praeitį turinčia kandidate, pasirodo, nebuvo klaida. Bent jau pagrindinė prezidentės linija nėra lygiagreti lietuviškų neokomunistų savanaudiškiems siekiams. Jau nekalbant apie ryškiausių "burokinių" darbiečių vadovybę. Jei pavyktų nutraukti "burokinių" jėgų bambagyslę su motininiais rezervais ir investicijomis į Lietuvos politiką bei kreivą ekonomiką - būtų pasiekta išties daug. Klaidų ir klaidelių pas darbščią prezidentę pastebėti buvo galima. Jos nebuvo dažnos ir daug nelėmė. Nuolat K.Griniaus primenamas nedalyvavimas susitikime su JAV prezidentu nebuvo didelė tragedija. Tie santykiai jau senokai užglaistyti.

Lietuvos prezidentės populiarumas Europoje, autoriaus teigimu, didėja. Manau, kad K.Grinius turi galvoje ES šalis, kurių tarpe yra ir Lietuva. Mūsų valstybėje prezidentės įvaizdis, galima sakyti, pasiekė lubas ir augti dar daugiau demokratinėje šalyje jam, galima sakyti, nebėra kur.

Matau tik vieną potencialų Lietuvos politiką, kuris ankstesniais metais galėjo pretenduoti į ES vadovo postą. Tai buvęs šalies aukščiausias politikas pagal pareigas Vytautas Landsbergis. Tačiau tada Lietuva dar nebuvo ES nare. Jei ir galėjo kas nors sutrukdyti profesoriui, tai tik jo tiesi kritika viskam, kas tos kritikos nusipelnydavo. Vakarų šalių vadovams gal tai ir nepatiko, nes tiesa ir jiems kartais "akis badė".

Visiškai nesutinku su prezidento V.Adamkaus kadencijų vertinimu, kurį tradiciškai siūlinėja kairiųjų jėgų politologai. Esu įsitikinęs, kad būtent pirmos kadencijos 3/4 laiko V.Adamkus buvo labai susijęs su LDDP ir kitomis kairios bei centro pozicijomis. Nepamirškime, kad per rinkimus vėlesnei kadencijai kairieji jau rėmė K.D.Prunskienę, o V.Adamkus, pabandęs nesėkmingai kurti "Naująją politiką", daugiau niekada raiškiai ir tiesmukiškai kairiųjų nebeatstovavo. Beje,dideliam pastarųjų nepasitenkinimui. V.Adamkus netgi aiškino, kad antrame rinkimų ture balsuodamas jis būtų pasirinkęs D.Grybauskaitę, o ne A.Butkevičių...:) Kaip mename, antro turo neprireikė.

Prezidentės, kaip valstybės vadovės kompetencijos ribos rėmėsi daugiau ekonominės nuovokos pagrindais. Teisinėje ir politinėje erdvėje jos pastangos bei kompetencija atrodė gan kukliai. Net ir šiandien ji pati prisipažįsta, kad nesupranta partijų vaidmens. Kuriant demokratine visuomenę, manau, tai nemažas trūkumas. Apsieiti be patarėjų didesnės paramos, kaip anksčiau skelbė vadovė, jai nepavyko, nes ir pavykti negalėjo. Po truputį, gal ne visad tolygiai pildėsi LR Kosntitucijos bei teisės suvokimo spragos, gerėjo kalbinė raiška. Prazidentė jau ir be lapelio sugeba normaliai regzti savo mintis, o keisti, prabėgšmais išsakyti ekspromtai tampa vis retesni. Bulvarinė žiniasklaida liūdi...

Prezidentės bendravimas, autoriaus terminu, "su eiliniais žmonėmis" gerokai suvaržytas jos statuso. Tačiau ir šioje viešų ryšių erdvėje matosi ir pastangos, ir pasiekimai. Ko negali žodžiai, padeda plati šypsena. Manau, kad visuomenė tas pastangas mato ir jos jų neerzina taip, kaip kairio fronto ideologinių aktyvistų.

Kada rinkome prezidentę iš gausaus, tačiau asmenybėmis kuklaus sąrašo, daugiau svarstytinų kandidatūrų buvo sunku įžvelgti. Kaip bus per sekančius prezidento rinkimus? - matysim. Visada geriausiai rinkti geriausią. Tikiu, kad sugebėsime tai padaryti. Kitu atveju risimės atgal. 24 metus šaliai kopus į kalną ristis atgal - būtų visiškas nonsensas... Taip, į kalną. Su stabčiojimais ir klupčiojimais kopėme aukštyn. To nematyti gali tik parsidavusi "purvasklaida" ir tie, kurie ja patiki.