Nelegalias statybas įteisinančio įstatymo atsiradimo ant Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo stalo istoriją pati valstybės vadovė įvardina detektyvine. Esą dar dabar Seimo tinklapyje yra visai kitas įstatymo variantas nei tas, kurį buvo siūloma pasirašyti šalies vadovei. D. Grybauskaitė sako, jog jos komandai pavyko atsekti, kad diskusijų parlamente metu Vyriausybės pateiktas įstatymo variantas buvo tiek išplėstas, kad sudarė galimybes įteisinti visas nelegalias statybas.
"Atsivėrė vartai tiek, kad daryti galima ką nori", - sakė D. Grybauskaitė ketvirtadienį per spaudos konferenciją.
Anot Prezidentės, pirminis Vyriausybės pateiktas įstatymo variantas buvo visai neblogas, jis suteikė galimybę legalizuoti tuos nedidelius statinius, kurie labai nedaug nukrypsta nuo reikalavimų.
"Problema yra ta, kad jau diskusijų Seime metu pakeitus kai kurias nuostatas atsivėrė galimybės legalizuoti visas nelegalias statybas", - aiškino D. Grybauskaitė. Prezidentė pacitavo įstatymo nuostatą, pagal kurią valdininkas, atlikdamas "kai kuriuos administracinius veiksmus", įgyja teisę nuspręsti, ar statinys yra griautinas, ar ne.
"O ką reiškia "atlikdamas kai kuriuos administracinius veiksmus" išvertus į lietuvių kalbą, mes visi žinome... Tą man patvirtino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba", - sakė D. Grybauskaitė.
Valstybės vadovė jau anksčiau yra pareiškusi, kad įstatymas turi aiškiai nustatyti, kokiais atvejais gali būti leidžiama įsiteisinti savavališką statybą, o kokiais - ne, atsižvelgti į savavališkų statybų pobūdį - statyta su leidimu ar be jo, kiek nukrypta nuo statybos projekto.
Prezidentė įsitikinusi, jog, keičiant įstatymo nuostatas dėl savavališkų statybų griovimo ar įteisinimo, negali likti jokios piktnaudžiavimo teise galimybės, įstatymas turi nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos vertinami kiekvieno žmogaus interesai.
