Prezidentės teigimu, įstatymas prieštarauja Koncesijų įstatymui, pagal kurį įgyvendinami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pasak šalies vadovės, priėmus naująjį metro įstatymą, būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs partnerystės būdai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant visuomenei svarbius projektus susisiekimo srityje, turi būti užtikrinta tinkama valstybės interesų apsauga, partnerystė turi būti nuosekli, skaidri ir naudinga gyventojams. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Metropoliteno koncesijos įstatymą, kuris numatė, kad konkurso būdu išrinktas strateginis investuotojas į metro turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc. viss projekto sumos. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas tuomet teigė, kad metro Vilniui nėra reikalingas, o jo statybą palygino su „ufonautų nusileidimų statybos aikštelės statyba Lietuvoje“.
Vyriausybė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui pritarė vasarį. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet pareiškė, kad kol kas metro yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso jam suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą. Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.
Meras Artūras Zuokas yra inicijavęs greitojo tramvajaus linijos Santariškės-Geležinkelio stotis projektą ir dar pernai gegužę teigė, jog jis jau parengtas, o iki 2013 metų pabaigos miesto valdžia žadėjo skelbti tramvajaus linijos statybos konkursą.
Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų. Pasak jo, metro galėtų būti pastatytas per 30 metų.
