Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina universitetus nenuleisti studijų kokybės kartelės.
"Prezidentė visų universitetų rektorių paprašė nenuleisti akademinės kartelės, akademiniai reikalavimai studentams, studijų kokybė - svarbūs dalykai, nes Lietuva turi tapti išsilavinusia šalimi, aukštųjų technologijų ateitis Lietuvoje priklausys būtent nuo išsilavinusios kartos", - sakė Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė valstybės vadovės ir rektorių susitikimo ketvirtadienį.
Prezidentės patarėjos teigimu, reikia ieškoti būdų, kaip patenkinti ne tik studentų, bet ir valstybės poreikius - užtikrinti, kad tos studijų programos, kurios nebuvo labai populiarios tarp gabiausių studentų, taip pat būtų studijuojamos.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vylėsi socialiai atsakingo požiūrio į studijų kokybę pačiose aukštosiose mokyklose. Esą valstybė šioje situacijoje kišasi tiek, kad studijų krepšelio metodu finansuoja ir remia labiausiai motyvuotus studentus.
"Girdime ne iš vieno universiteto norą nustatyti atitinkamą lygmenį, kuris leistų akademinę kartelę išlaikyti tokią, kuri leistų matyti, kad žmogus renkasi studijas ne dėl diplomo, o dėl žinių, tačiau valstybės mastu mechanizmai, kurių mes galėtume imtis, nėra tiek aiškūs", - teigė G. Steponavičius.
Ministro teigimu, kartelę stengiamasi kelti aukščiau skatinant pačių universitetų atsakomybę ir suvokimą apie prestižą.
"Mūsų laukia demografinė duobė. Studentų skaičiaus mažėjimas ir konkurencija tarp universitetų dėl studentų, dėl lėšų didės. Manyčiau, kad konkurencija turi būti dėl "kokybiškų" studentų", - teigė G. Steponavičius.
Atsakydamas į Prezidentės keltą klausimą apie tai, kaip pritraukti studentus į nepopuliarias, tačiau valstybei reikalingas specialybes, ministras pažymėjo, kad tam padės kitąmet praplėstas studijų grupių, pagal kurias skirstomi krepšeliai, sąrašas. Vietoj šešių studijų krypčių grupių bus vienuolika.
"Nukentėjusios, nepakankamai krepšelių surinkusios sritys galbūt galės tikėtis surinkti daugiau studentų. Tačiau pirmiausia tai priklauso nuo aukštųjų mokyklų siūlomų paslaugų kokybės ir nuo pasverto, motyvuoto studentų pasirinkimo", - teigė G. Steponavičius.
Jau anksčiau ministras yra sakęs, kad vardan aukštesnės studijų kokybės aukštosios mokyklos turėtų sujungti savo jėgas.
"Praėjusiais metais penkios - trys valstybinės ir dvi privačios - jau susijungė, dviejų - Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos - senatai išsakė valią jungtis, mes šitą jungimąsi paremsime dešimčių milijonų sumomis, kad tai būtų kokybinis šuolis šioms aukštosioms mokykloms. Kitos mokyklos, neabejoju, nelengvo ekonominio laikotarpio kontekste taip pat svarsto tokias galimybes ir aš tikiuosi sulaukti naujų iniciatyvų", - sakė G. Steponavičius.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius kaip teigiamą reformos poveikį įvardino atsiradusią konkurenciją.
"Universitetams baigėsi ramus gyvenimas, reikia galvoti apie ateitį, spręsti, ką daryti, kad ateitų moksleiviai su gerais vidurkiais. Nes tai yra pinigai, o pinigai šiandien universiteto egzistencijos klausimas. Neateis moksleiviai, moksleiviai pasirinks kitą universitetą, vadinasi, reikės galvoti, ką daryti", - sakė R. Ginevičius.
Rektorių konferencijos pirmininko nuomone, universitetus nuo noro pasipinigauti studijų kokybės atžvilgiu turėtų stabdyti pačių studentų motyvacija rinktis kokybiškas studijas.
"Mes matome, kad šiandieną didelė dalis jaunuolių ateina ne diplomo, o žinių. Tuo labiau, jei jis moka pinigus, jei jo lūkesčiai nebus patenkinti, nuomonė apie tokį universitetą greitai pasklis ir tai bus trumpalaikis laimėjimas", - sakė R. Ginevičius.
Rektorių konferencijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovas teigė įžvelgiantis ir neigiamų reformos padiktuotų tendencijų - jauni žmonės, negavę valstybės finansavimo, renkasi ne tas specialybes, kurių nori, o tas, kurios pigesnės.
"Mes (VGTU - ELTA), kaip ir Kauno technologijos universitetas gauname daug krepšelių, tačiau tie, kas neįstojo į nemokamas vietas, nuėjo į socialinius mokslus. Studijų kaina technologiniuose moksluose yra dvigubai didesnė nei socialiniuose. Jaunas žmogus, kuris negavo krepšelio, jis nežiūri į savo norus, o eina kur pigiau. Šita tendencija gana įdomi", - apibendrino R. Ginevičius.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė negali riboti studentų priėmimo į mokamas studijų vietas, tik aukštoji mokykla turi užtikrinti kokybišką išsilavinimą.
