„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, gali tekti griebtis įstatymo", – prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino kainas keliantiems prekybininkams.
Šalies vadovė vakar pareiškė, jog per sunkmetį keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus.
Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas "Lietuvos rytui" tvirtino, jog pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo.
Anot M.Busilo, maisto kainų klausimas paaštrėja kiekvieną rudenį: „Tai susiję ir su derliumi, ir su politikų grįžimu į darbą."
„Prekybos tinklų pelno marža pūtėsi nepaisant krizės. Kalbama apie pagrindinius maisto produktus – pieną, duoną, cukrų, sviestą. Kitose Europos Sąjungos šalyse visiškai kitoks vaizdas", – po D.Grybauskaitės susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu tokią prezidentės nuomonę perdavė jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija, nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki šių metų birželio 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17–18 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 procento.
Prezidentūroje buvo prisiminta, kad pigesnės būtiniausios prekės didžiuosiuose pasaulio prekybos tinkluose dažnai naudojamos kaip jaukas klientams pritraukti, o pas mus jos parduodamos su didžiule marža.
Šalies vadovė su tokiu prekybininkų elgesiu pasiūlė kovoti viešumu – skelbti, kokios yra pagrindinių produktų kainos įvairiuose prekybos tinkluose.
Jei situacija nesikeistų ir pelno marža didėtų, prezidentė pagrasino antkainius reguliuoti įstatymu, be to, didinti baudas prekybininkams. Vienas tokių projektų jau įregistruotas Seime.
Į klausimą, kodėl išaugo maisto kainos, J.Rasimas teigė dar negalįs atsakyti, tačiau neatmetė ir kartelinių susitarimų galimybės.
„Baudos turi būti adekvačios padarytai žalai, atgrasančios nuo noro veltis į visokius susitarimus", – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Konkurencijos įstatymas numato baudas iki 10 proc. metų apyvartos, bet, pasak J.Rasimo, ne visai tiksliai yra nurodyta, kaip ta bauda turėtų būti skaičiuojama.
Prezidentė pasiūlė, kad įmonių vadovai asmeniškai atsakytų už tai, jei jų įmonės dalyvauja karteliniuose susitarimuose.
Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė pareiškė, kad jos netenkina valstybės institucijų darbas tiriant maisto produktų brangimo priežastis. Anot prezidentės, daugelis žinybų neatlieka savo darbo, tarp jų – ir Konkurencijos taryba.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius
„Maisto kainų klausimas paaštrėja kiekvieną rudenį. Tai susiję ir su derliumi, ir su politikų grįžimu į darbą.
Pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo. Pieno produktų marža sudaro 11–14 proc., kitų maisto produktų – 18 proc. Didesnė marža taikoma nebent tiems produktams, kuriuos perka didesnes pajamas gaunantys pirkėjai.
Mes manome, kad tai normalūs rodikliai. Nepaisant to, kai kurios parduotuvės sunkiai išsilaiko. Per metus uždaroma 10–20 parduotuvių. Šiuos metus kai kurie prekybos tinklai baigs nuostolingai.
Didžiausią maržos dalį sudaro darbuotojų atlyginimai, nuomos ir kiti mokesčiai.
Teisiškai įmanoma reguliuoti antkainius esant nepaprastajai padėčiai. Nors abejoju, ar toks reguliavimas faktiškai veiktų. Tai tik sukeltų dar didesnį susipriešinimą tarp prekybininkų ir vartotojų.
Prekybos įmonės Konkurencijos tarybai teikia visą informaciją. Bus įdomu susipažinti, anot Konkurencijos tarybos, su „stulbinama" informacija apie prekybos tinklus."
