Šalyje vyrauja nusivylimas ir nepasitikėjimas, o tai – žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį, nes valdžia pamiršo žmogų. „Žmogus - Valstybė - Ateitis", -- šūkis, kuriuo turėtume vadovautis, paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seime skaitydama pirmąjį savo metinį pranešimą. Seimo nariai D. Grybauskaitės pranešimo klausė abejingai, o kai kas pastebėjo, jog jis daug nuobodesnis net už prezidento Valdo Adamkaus skaitytus pranešimus – šalies vadovė vengė aštresnio žodžio Vyriausybei, kalbėjo vien deklaracijomis ir lozungais.
Priminė V. Adamkų
„Dvidešimt pirmaisiais Nepriklausomybės metais vien geri norai ir ketinimai - nebepadeda. Optimizmo ir kantrybės ištekliai senka. Tikėjimas silpsta. <...> Priėjome tašką, kur nebepakanka dar vieno eilinio padėties konstatavimo, priminimo apie sunkumus, pasikritikavimų ar akademinių pamąstymų apie bendrą atsakomybę.“, - Seime kalbėjo D. Grybauskaitė ir konstatavo, jog „Lietuva jau subrendo permainoms“.
Pasak Prezidentės, ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas.
"Jei tikrai siekiame realių permainų valstybėje, turime atsigręžti į aukščiausią vertybę - į žmogų. Šis vertybinis orientyras taikytinas visuotinai - aukščiausiems pareigūnams ir žemiausių grandžių valstybės tarnautojams, o kartu - ir kiekvienam piliečiui", - sakė valstybės vadovė ir tuo priminė V. Adamkų, kuris taip pat nuolat primindavo, kad primiausia reikia “atsigręžti į žmogų".
Kaip vieną labiausiai žmogaus orumą žeminančių ydų, prezidentė įvardija korupciją ir ragina itin sugriežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus bei kuo skubiau priimti jau parengtus kovai su korupcijai svarbius įstatymus.
Žmogus, valstybė, ateitis - tai tie kertiniai žodžiai, kurie, pasak šalies vadovės, turi tapti gairėmis įstatymų leidyboje, kovojant su neskaidria interesų grupių veikla, žinybinių tikslų dominavimu prieš valstybinius.
Tačiau D. Grybauskaitės "kertiniai" žodžiai labai primena tarpukario tautininkų skelbtus šūkius. Tiesa, tautininkai šalia minėdavo šeimą ir naciją.
Simpatijos Rusijai liko nepaaiškintos
Svarbiausia užsienio politikos strategine kryptimi D. Grybauskaitė laiko Lietuvos žmonių interesų, tikslų ir mūsų nacionalinės savigarbos atstovavimą tarptautinėje arenoje.
"Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims. Užsienio politikai - taip pat. Galime diskutuoti dėl diplomatinio darbo formų ir taktinių žingsnių, tačiau strateginė kryptis - viena ir neginčijama. Tai - Lietuvos žmonių interesų, tikslų ir mūsų nacionalinės savigarbos atstovavimas tarptautinėje arenoje", - savo metiniame pranešime pažymėjo valstybės vadovė.
Tačiau prezidentė taip ir neatskleidė pagrindinių užsienio politikos tikslų, tenurodė prioritetus, nekalbėjo apie nacionalinio saugumo uždavinius, NATO. Nė žodžiu neužsiminta apie taip vadinamų neva Lietuvoje veikusių CŽV kalėjimų skandalą. Liko taip ir nepaaiškintos simpatijos Rusijai ir jos premjerui Vladimirui Putinui.
Kvepėjo savigyra
Pranešimo pradžioje D. Grybauskaitė nurodė atsisakiusi tradiciniu tapusio žanro - įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, „problemų sąrašo, kuriame rikiuotųsi: ūkio nuosmukis, nedarbas, energijos kainos, siautėjanti korupcija, stringančios struktūrinės reformos...“
Ji pasigyrė nuolat bendraujanti su Lietuvos žmonėmis, todėl neabejojanti, jog „savo skaudulius mes žinome“.
D. Grybauskaitė nepraleido progos priminti, jog beveik 80 proc. žmonių nepasitiki partijomis, politikais, valstybės institucijomis. „Tačiau - skaudu ir gėda - tie patys žmonės netiki, kad gali apvalyti Lietuvą savo balsais“, - kalbėjo D. Grybauskaitė, galinti pasigirti aukštais savo reitingais.
Prezidentė, regis, pamiršo, jog prezidentūra - taip pat valstybės institucija.
Ne vienas Seimo narys ironiškai prognozavo, jog po tokio metinio pranešimo D. Grybauskaitės reitingai turėtų dar labiau ūgtelti - metinis pranešimas buvo "subalansuotas" tautai. Kai kam jis priminė sovietmečiu sakytas kalbas partijos suvažiavimuose: vien lozungai ir opiumas liaudžiai.
