„Ikiteisminiams tyrimams turi būti keliami griežtesni reikalavimai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R.Svetikaitė, pridūrusi, jog teisėsauga turėtų orientuotis į neteisėto praturtėjimo bylų kokybę, o ne skaičių.
Teisininkė tvirtino, jog „ypatingą dėmesį“ tyrėjų kvalifikacijai ir analitiniams gebėjimams turi skirti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tirianti apie 70 procentų neteisėto praturtėjimo bylų.
Jos teigimu, tarnyba turi užtikrinti, jog įtariamieji nepaslėptų turto ir neperleistų jo kitiems asmenims, taip išvengdami konfiskavimo.
Bylos dėl neteisėto praturtėjimo šiuo metu bliūkšta – prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius.
Pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės numatymo už neteisėtą praturtėjimą buvo prezidentės iniciatyva buvo priimtos 2010 metų pabaigoje.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo tada pradėti 357 ikiteisminiai tyrimai, o kaltinamųjų galimai įgyto neteisėto turto vertė siekė beveik 53 mln. eurų. Tačiau didesnė dalis ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti. Teismą pasiekė apie pusšimtis bylų, o nuteisti buvo keli asmenys.
Šiuo metu prokuratūra organizuoja 61 ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.
Kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijai.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teigė, jog teisėsauga po šio išaiškinimo lauks naujos teismų praktikos neteisėto praturtėjimo klausimu.
Savo ruožtu „prokurorai ir tyrėjai turi padaryti viską, kad tos bylos pasiektų teismą“, pridūrė jis.
Pareigūnas pabrėžė, kad įrodinėjimo standartai neteisėto praturtėjimo bylose yra aukšti, todėl prokurorams reikės toliau organizuoti mokymus ir kelti jų kvalifikaciją.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Šarūnas Remeikis tvirtino, jog teisiniai svertai bausti asmenis už neteisėtą praturtėjimą yra, pastaruoju metu vis aiškėja šių nusikaltimų įrodinėjimo ribos.
„Mūsų institucija yra pasirengusi, kad (...) atpildą gautų tos grupuotės, tie finansiniai šešėliniai veikėjai, kurie kaupia tokį turtą“, – sakė tarnybos direktorius.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.
Aukščiausiasis Teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. Teismas skelbė, jog baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.
Prezidentė artimiausiu metu turėtų pateikti Seimui svarstyti pataisas, kuriomis būtų didinamos baudos už neaiškios kilmės pajamas ir nesumokėtus mokesčius.
Šalies vadovė siūlys numatyti, jog kai nedeklaruotų pajamų gavęs asmuo nesugebės pagrįsti jų kilmės, jam bus siūloma taikyti nuo 50 iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio siekiančias baudą. Jei bus įrodyta, kad pajamos gautos teisėtai, tačiau jų nedeklaravus ir nesumokėjus mokesčių, baudos dydis sieks nuo 10 iki 50 procentų. Nustačius pakartotinius mokestinius pažeidimus, baudos dvigubėtų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė paskelbė, jog šiais metais atlikus 55 patikrinimus paaiškėjo, kad vienam asmeniui nepagrįstų pajamų suma siekė daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Mokesčių administravimo įstatyme dabar numatyta, kad už nedeklaruotas pajamas ir už jas nesumokėtus mokesčius skiriamos baudos dydis gali būtų nuo 10 proc. iki 50 proc. papildomai priskaičiuotų mokesčių sumos.
