„Jeigu šie žmonės galės teisėtai patekti į Europos Sąjungą ir (atitiks – BNS) tarptautinių įstatymų (kriterijus – BNS) kaip pabėgėliai – taip, žinoma. Kol kas įvykdėme tik pusę savo kvotos“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Grybauskaitė.
2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių, kad palengvintų naštą nuo migracijos srautų kenčiančioms Italijai ir Graikijai.
Nuo tada į šalį atvežti 468 pabėgėliai, bet didžioji jų dalis išvyko į turtingesnes Vakarų Europos šalis. Pastarąjį kartą migrantai į Lietuvą perkelti pernai gruodį.
D. Grybauskaitė pažadėjo tęsti pabėgėlių priėmimą ES šalių lyderiams penktadienį paryčiais sutarus dėl naujų priemonių, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.
Kai kuriose bendrijos ir trečiosiose šalyse bus steigiami kontrolės centrai, kur būtų aiškinamasi, ar prieglobsčio siekiančius žmones pripažinti pabėgėliais, ar ekonominiais migrantais.
Lyderiai taip pat susitarė didinti finansinę paramą Turkijai, Marokui ir kitoms Šiaurės Afrikos valstybėms, siekiant sumažinti į Europą plūstančių žmonių skaičių.
Be to, planuojama griežtinti Bendrijos išorinių sienų kontrolę.
D. Grybauskaitė priimtus sprendimus pavadino kompromisiniais ir džiaugėsi, kad migracijos klausimas nesuskaldė Europos.
„Mes išliekame drauge ir sugebame priimti sprendimus netgi labai sudėtingose vidinėse ir išorinėse situacijose“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė teigė, kad Lietuva turės aktyviau dalyvauti saugojant ES išorės sieną ir skirti pinigų ES investicijoms į trečiąsias šalis.
„Tikėtina, kad mūsų atveju tos pastangos turbūt ir bus pakankamos“, – kalbėjo ji.
Penktadienį ES šalių lyderiai aptars Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos procesą.
