„Savo šalyje darome daug, kad sumažintume socialinę atskirtį. Šiais technologijų vystymosi laikais svarbu, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties didėjimo priežastimi. Džiaugiuosi, kad šiandien pradedame iniciatyvą, skirtą pagyvenusių žmonių skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti“, – susitikime sakė prezidentas.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda ITU vadovei pristatė Lietuvos indėlį padedant rengti telekomunikacijų sektoriui dėl Rusijos agresijos Ukrainai padarytų nuostolių ataskaitą, vykdomas radijo transliacijas vidurinėmis bangomis į Ukrainos laikinai okupuotas teritorijas.
Prezidentas taip pat supažindino generalinę sekretorę su regiono specifika, kuri gali turėti neigiamos įtakos 5G telekomunikacijų tinklų plėtrai šalyje, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos ir NATO viduryje įsikūręs Kaliningradas gali jaukti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos siekius suderinti radijo dažnių, reikalingų mobiliajam ryšiui tiekti, naudojimą.
Anot prezidento, čia Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos vaidmuo itin svarbus – ji nustato taisykles, pagal kurias kaimyninės šalys derinasi ir naudoja radijo dažnius tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms.
„Tikimės, kad Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga rems lygias galimybes ir prieigą visoms valstybėms naudoti radijo dažnius ryšių plėtrai savo šalyse, ypač tais atvejais, kai kaimyninių valstybių susitarimas neįmanomas“, – teigė prezidentas.
ITU generalinė sekretorė Vilniuje taip pat dalyvauja iniciatyvos „Skaitmeninis dešimtmetis: nė vienas nėra pamirštas“ konferencijoje, kurioje pristatytas G. Nausėdos globojamas Ryšių reguliavimo tarnybos projektas dėl senjorų skaitmeninės atskirties mažinimo.
Šalies vadovas konferencijoje pabrėžė, jog vyresnių žmonių skaitmeninių įgūdžių gerinimas tampa vis svarbesnis, senstančioje visuomenėje įsibėgėjant skaitmenizacijai. Pasak Prezidento, informacinių technologijų tobulėjimas prisideda prie viešųjų paslaugų traukimosi į skaitmeninę erdvę, ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojams tai gali tapti rimta kliūtimi.
Lietuvoje tik kiek daugiau nei trečdalis 65–74 metų amžiaus asmenų naudojasi išmaniuoju telefonu, o daugiau nei 60 proc. niekada nėra naudojęsi kompiuteriu. Žvelgiant visos Europos Sąjungos mastu, vos kiek daugiau nei 30 proc. vyresnio amžiaus asmenų naudojasi elektronine bankininkyste.
Pasak prezidento, skaitmeninė pažanga netiesiogiai skatina vis didesnę skaitmeninę ir socialinę atskirtį: asmenys, kurių iki šiol nėra skaitmeninėje erdvėje, negali visavertiškai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime, turi ribotą prieigą prie svarbių išteklių bei paslaugų, įskaitant viešąją informaciją, taip pat netenka galimybės bendrauti labiausiai paplitusiomis komunikacijos priemonėmis.
„Lietuvos senjorų skaitmeninės atskirties problemą galime spręsti padėdami jiems pagerinti reikalingus įgūdžius. Turime siekti, kad visi mūsų šalies gyventojai turėtų skaitmeninio raštingumo pagrindus ir noriai bei aktyviai naudotųsi elektroninėmis paslaugomis“, – atidarant konferenciją sakė šalies vadovas.
