Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Rusijos Federacijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės (Vladimir Chkhikvadze) skiriamuosius raštus.
Šalies vadovas pasveikino naująjį Rusijos Federacijos ambasadorių Lietuvai ir išreiškė viltį, kad ambasadoriaus veikla per artimiausius kelerius metus pagyvins ir sustiprins dvišalį valstybių bendradarbiavimą.
„Šiandien Lietuvos ir Rusijos santykiuose – nemažai šviesių epizodų, kuriuos drauge galime įvardyti kaip bendrą abiejų kaimyninių tautų laimėjimą. Tai dinamiškai auganti dvišalė prekyba, didėjančios investicijos, besiplečiantys tiesioginiai Lietuvos ir Rusijos piliečių ryšiai“, - sakė valstybės Prezidentas.
Lietuvos vadovas įvertino ambasadoriaus indėlį plėtojant turizmo, kitus bendradarbiavimo ryšius tarp Rusijos ir tų šalių, kuriose jau teko dirbti. Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos ambasadorius visomis jėgomis įsitrauks į tokių ryšių plėtojimą bei stiprinimą ir veikdamas čia, Lietuvoje.
„Per atkurtų dvišalių santykių laikotarpį įrodėme, kad galime gražiai sutarti ir tose srityse, kur tai būtina Europos saugumui ir bendradarbiavimui stiprinti. Geriausias pavyzdys – sprendimai, susiję su tranzitu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį“, - ceremonijos metu teigė Respublikos vadovas ir pažymėjo, kad šalis yra pasiruošusi nagrinėti ir kelionių į Lietuvą tvarkos šios srities gyventojams supaprastinimo klausimą.
Prezidentas V. Adamkus pasidžiaugė oficialiai pradėtomis derybos dėl naujosios ES ir Rusijos santykių sutarties. „Lietuva pasisakė ir pasisakys už kuo glaudesnį ir visavertį ES ir Rusijos dialogą, apimantį gal ir nelengvus, bet visai Europai svarbius klausimus. Žvelgdami į ateitį galime drąsiai teigti, kad kuo daugiau demokratinės Rusijos bus Europoje ir kuo daugiau Europos bus Rusijoje, tuo stipresni, saugesni ir turtingesni bus mūsų valstybių piliečiai“, - sakė šalies vadovas.
Lietuvos Prezidentas pastebėjo, kad daugiaamžėje dvišalių santykių istorijoje būta įvairių periodų. „Tačiau kuo toliau, tuo labiau mus trikdo Rusijos požiūris į valstybę, kurią ji pati Belovežo susitarimais paskelbė „nebeegzistuojančia geopolitine realija“. Galiu Jus užtikrinti, jog niekas Lietuvoje neketina paneigti rusų tautos indėlio į kovą su fašizmu. Kaip ir kitų tautų – ukrainiečių, baltarusių, kazachų – indėlio“, - pažymėjo valstybės vadovas.
Respublikos vadovo nuomone, negalima pamiršti, kad šios nebeegzistuojančios valstybės vardu buvo daromi nusikaltimai tarptautinei teisei ir žmoniškumui Baltijos šalyse, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Afganistane. „Tapatintis su šiais nusikaltimais, manau, nėra Rusijos politikos tikslas“, - sakė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, labai svarbu išmokti kalbėti apie tą sudėtingą laikotarpį preciziškai tiksliai, vienas kito neįžeidžiant ir neužgauliojant. Prezidentas pažymėjo, kad konkrečių žingsnių tikimasi ir teisinio bendradarbiavimo srityje: sprendžiant įsisenėjusias bylas ar kovojant su neapykantos kurstymu, nepaisant, kur tai būtų daroma—laisvo žodžio ribas peržengiančiuose piketuose gatvėse ar kibernetinėje erdvėje.
Skiriamųjų raštų ceremonijoje šalies vadovas paminėjo būtinybę plėsti transporto srautus ir gerinti sienos pralaidumą, energetinių tinklų infrastruktūrą ir jų patikimumą, glaudžiau konsultuotis aplinkos apsaugos klausimais ir baigti valstybės sienos žymėjimo darbus.
