Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Maksim Čemakin, jaunimo organizacija "JO
Mūsų pensininkui jau marazmas , kur čia nepasiklysi......
Kas iš tų šnekų ar kas nors buvo padaryta po praeito prezidento pranešimo? Kas atsiskaitė? Tuščios kalbos.Politikai palingavo galvomis, tyliai pasijuokė iš padėjėjų parašytos kalbos ir tiek. Kam tada konstitucijoj įteisintas pranešimas-tai turi būti valdymo forma.O kas gaunasi? Neturim mes reiklaus ir veiklaus prezidento,todėl turim ir nepasitikėjimą valstybe. Senelis stebi viską iš tolo...
gal kas žino ar tautos ponai šlangai ar tik apsimeta. Bendrai tai protingiems žmonėms situacija yra aiški. Lietuvoje, net jeigu ir yra žmonių, sugebančių normaliai tvarkyti ekonomikos reikalus, tai tam trukdo verslininkų-vagių ir biurokratinis švogerių-chebristų sluoksnis. Kad gauti ką nors savo naudai, verslininkai turi mokėti kaip pasinaudoti esamais intelektualiniais resursais, teisingai ir motyvuotai kelti ITD uždavinius, puikiai orientuotis sėkmingo verslo vadyboje, išmanyti inovacijų efektingumą versle ir pan. O ką mes turime- apsivogusių švogerių kapelą, kurių mentalitetas geriausiu atveju siekia vidutinioko-valstiečio lygį su ligotomis ambicijomis ir kitu lietuvizmo arsenalu.
Sekmingame versle išleistas Litas duoda nauda.
Valstybėje biudžeto panaudotos lėšos neša valstybei nuostolį.
Kodėl?
Švietimo sistema.
Paruošti nemokamai diplomuoti specialistai (panaudotos valstybės biužeto lėšos) nedirba Lietuvoje ir nepadengia investuotų lėšų.Akivaiždus biudžeto grobstymas.
Socialiniai klausimai.
Skatinimas santuokų iširimas, dėl lengva ranka dalinamos soc.pagalbos .
Kaip gali didėti gimstamumas, kai nėra šeimų?
Galima toliau pamastyti apie krašto apsaugą, visas kontroliuojančias institucijas ir t.t.
Valstybėje biudžeto panaudotos lėšos neša valstybei nuostolį.
Kodėl?
Švietimo sistema.
Paruošti nemokamai diplomuoti specialistai (panaudotos valstybės biužeto lėšos) nedirba Lietuvoje ir nepadengia investuotų lėšų.Akivaiždus biudžeto grobstymas.
Socialiniai klausimai.
Skatinimas santuokų iširimas, dėl lengva ranka dalinamos soc.pagalbos .
Kaip gali didėti gimstamumas, kai nėra šeimų?
Galima toliau pamastyti apie krašto apsaugą, visas kontroliuojančias institucijas ir t.t.
"Galbūt norėdamas pademonstruoti, kad aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, metinio pranešimo išvakarėse prezidentas Seimui pateikė kelis įstatymų projektus. Vienas iš jų – įstatymo, kuriuo būtų įvestos vadinamosios SODROS mokesčio „lubos“, kurios reiškia, kad itin daug uždirbantiems žmonėms SODROS mokestis skaičiuojamas tik nuo dalies, o ne nuo viso atlyginimo."
JE Prezidentas nori, kad jam maziau atskaitytu, daugiau liktu. JE Prezidentas rupinasi, kad pensininkai lieknesni butu, ir sveika ir grazu! Geras musu prezidentas! Tikras teisingumo garantas. Tiesa sakant pozityvios morales tokiuose dalykuose nera. Rupinamasi taip, kad JE Prezidentas nebutu visiems vienodai lygus, kas yra suprantama, kaip Konstitucinis pazeidimas...bet lyg JE Prezidentas nera tinkamai prisiekes, tai jam gal Konstitucija ir negalioja?
JE Prezidentas nori, kad jam maziau atskaitytu, daugiau liktu. JE Prezidentas rupinasi, kad pensininkai lieknesni butu, ir sveika ir grazu! Geras musu prezidentas! Tikras teisingumo garantas. Tiesa sakant pozityvios morales tokiuose dalykuose nera. Rupinamasi taip, kad JE Prezidentas nebutu visiems vienodai lygus, kas yra suprantama, kaip Konstitucinis pazeidimas...bet lyg JE Prezidentas nera tinkamai prisiekes, tai jam gal Konstitucija ir negalioja?
Prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.
Tokia šių ir kitų artimiausių mokslo metų prognozė buvo išdėstyta viešoje A. Mickevičiaus konferencijų salėje balandžio 19 d. vykusioje paskaitoje „Ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos?“.
Vienas iš prelegentų filosofas ir politologas dr. Vytautas Radžvilas piktinosi, jog vien dėl kelių verslo, politinių ir akademinių grupuočių trumparegiškumo ir savanaudiškumo ketinama įvykdyti beprotybę – tikrą tautos genocidą.
Genocidiniu įvardintas įtakingų Seimo partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio – siūlomas aukštojo mokslo įstatymo projektas, kurio esmė, anot kalbėjusiojo, išlaikyti dabar esančią apgailėtiną aukštojo mokslo būklę, apsaugant ją nuo bankroto ne esminėmis pertvarkomis, bet įvedant drakoniškus mokesčius studentams. Taip jaunas žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis verčiamas rinktis – moraliai bakrutavusį ir pernelyg brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje arba pigesnes, netgi nemokamas ir daug aukštesnės kokybės studijas kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje.
Filosofui pritarė kitas paskaitos prelegentas, mokslo ir studijų reikalų ekspertas prof. Vytautas Daujotis. Profesorius pažymėjo, jog tokio absurdo, kai aukštoji mokykla nesugeba teikti reikalavimus atitinkančio išsilavinimo ir vykdyti mokslinės veiklos, o laikosi daugiausia iš studentų surenkamais pinigais, nėra nė vienoje išsivysčiusioje šalyje, taip neveikia nė vienas tikras universitetas. Kaip nėra nė vienoje išsivysčiusioje Vakarų valstybėje tokio keisto darinio kaip valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos hibridas.
„Tai, jog vienoje valstybinėje aukštojoje mokykloje šalia sėdės visą studijų kainą mokantis studentas ir valstybės finansuojamas studentas, akivaizdžiai pažeis Lietuvos pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principą, jog aukštasis mokslas visą studijų laikotarpį privalo būti prieinamas vienodai nepriklausomai nuo piniginės storio. Akivaizdu, kad mokančiajam už studijas, išskyrus vieną kitą turčių, išsilavinimas bus prieinamas mažiau, nei tiems, kurie nemokės“, - sakė ekspertas.
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje turi būti taip, kaip išsivysčiusiose šalyse – mokestis už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti vienodas visiems studentams (arba visiems studentams studijos nemokamos). Valstybė derybų su universitetu metu turi nustatyti, kiek šiai leidžiama priimti ir parengti studentų, atsižvelgiant į galimybes sudaryti tinkamas studijų sąlygas.
Ypatingai nuo paskaitą skaičiusiųjų kliuvo Lietuvos Konstituciniam teismui. V. Daujočio teigimu, KT, savo išaiškinimu, jog ne visiems gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, neleistinai pakeitė Konstituciją, ir nėra nė vieno, kuris nesutiktų su tokiu vertinimu. Anot profesoriaus, KT nariai sulaužė priesaiką ir jiems turėtų būti skelbiama apkalta, tačiau – ir tai tragikomiška – įstatymai nenumato, kaip tai būtų galima padaryti be paties KT sutikimo. V. Radžvilas pabrėžė, jog visai neatsitiktinis dalykas, jog KT sprendimas pasirodė tą pačią dieną, kai pristatytas TS ir LS genocidinis įstatymo projektas. KT sprendimą politologas pavadino priderintu prie pastarojo.
Nuo pasisakiusiųjų kliuvo ir Lietuvos rektorių konferencijai, kurią su TS ir LS projektu bei KT išaiškinimu sieja du dalykai – „autonomijos“ samprata, kuri praktiškai leidžia universitetams nusikratyti bet kokios atskaitomybės visuomenei ir valstybės bei visuomenės priežiūros, ir sudarytos sąlygos gelbėtis nuo bankroto plėšiant studentus. V. Radžvilas priminė, jog būtent tokia vadinamoji autonomija ir privedė aukštojo mokslo sistemą prie dabartinio supuvimo ir gilios krizės. V. Daujotis ironizavo, jog Lietuvoje egzistuoja savita, kitokia nei išsivysčiusiame pasaulyje, autonomijos samprata: akademinės laisvės absoliuti neliečiamybė čia pakeista absoliučia savivale ir priešinimusi permainoms.
Trečiasis paskaitos prelegentas UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis pritarė pasisakiusiems, jog KT išaiškinimas, būdamas galutinis ir neskundžiamas, Lietuvos aukštąjį mokslą priartina prie bedugnės krašto, o jaunimui nepalieka kitos išeities, kaip tik tenkintis bankrutuojančiom studijom čia arba patraukti svetur. Tačiau profesorius pažymėjo, jog net ir po šio KT sprendimo yra palikti kokybės kontrolės svertai. Vis dar įmanoma pareikalauti, jog valstybinės aukštosios mokyklos priimtų tik tokį skaičių studentų, kuriam parengti turi tinkamas sąlygas, o studijų programos privalėtų atitikti griežtus kriterijus. Deja, politinės valios to pareikalauti tarp Lietuvos valdininkų nėra.
Baigiamąjį žodį taręs filosofas V. Radžvilas reziumavo, jog mokesčių įvedimo ir jaunimo varymo iš Lietuvos traukinys jau įsibėgėjo, už jo vairo sėdi dvi įtakingos politinės partijos su savo smegenų centrais, paskolų apdalinimu suinteresuoti bankininkai ir kai kurie nekilnojamojo turto verslo atstovai, todėl tikėtis, jog studijų kokybės svertais bus pasinaudota – beviltiška. Jis priminė, kaip atkakliai buvo nuo visuomenės slepiama alternatyvi aukštojo mokslo reformos koncepcija, pagal kurią reforma turėjo būti pradėta nuo aukštojo mokslo sistemos optimizavimo, kurį atlikus studijų mokestis būtų buvęs daug mažesnis, gal net lygus nuliui, tačiau būtų sudarytos sąlygos augti mokslo ir studijų kokybei. Paskaita baigta išvada, jog aukštojo mokslo ir Lietuvos likimas dabar paties jaunimo ir visuomenės rankose. Kiek ji sugebės pasipriešinti šiam naikinančiam reformos planui, tiek ir turės.
Paskaitos klausę Nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis ir filosofas Romualdas Ozolas pritarė daugumai paskaitoje išdėstytų minčių.
Kaip klausytojas paskaitoje taip pat dalyvavęs vienas iš genocidinio projekto autorių, Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius, šio projekto apginti nepanoro.
Tokia šių ir kitų artimiausių mokslo metų prognozė buvo išdėstyta viešoje A. Mickevičiaus konferencijų salėje balandžio 19 d. vykusioje paskaitoje „Ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos?“.
Vienas iš prelegentų filosofas ir politologas dr. Vytautas Radžvilas piktinosi, jog vien dėl kelių verslo, politinių ir akademinių grupuočių trumparegiškumo ir savanaudiškumo ketinama įvykdyti beprotybę – tikrą tautos genocidą.
Genocidiniu įvardintas įtakingų Seimo partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio – siūlomas aukštojo mokslo įstatymo projektas, kurio esmė, anot kalbėjusiojo, išlaikyti dabar esančią apgailėtiną aukštojo mokslo būklę, apsaugant ją nuo bankroto ne esminėmis pertvarkomis, bet įvedant drakoniškus mokesčius studentams. Taip jaunas žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis verčiamas rinktis – moraliai bakrutavusį ir pernelyg brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje arba pigesnes, netgi nemokamas ir daug aukštesnės kokybės studijas kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje.
Filosofui pritarė kitas paskaitos prelegentas, mokslo ir studijų reikalų ekspertas prof. Vytautas Daujotis. Profesorius pažymėjo, jog tokio absurdo, kai aukštoji mokykla nesugeba teikti reikalavimus atitinkančio išsilavinimo ir vykdyti mokslinės veiklos, o laikosi daugiausia iš studentų surenkamais pinigais, nėra nė vienoje išsivysčiusioje šalyje, taip neveikia nė vienas tikras universitetas. Kaip nėra nė vienoje išsivysčiusioje Vakarų valstybėje tokio keisto darinio kaip valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos hibridas.
„Tai, jog vienoje valstybinėje aukštojoje mokykloje šalia sėdės visą studijų kainą mokantis studentas ir valstybės finansuojamas studentas, akivaizdžiai pažeis Lietuvos pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principą, jog aukštasis mokslas visą studijų laikotarpį privalo būti prieinamas vienodai nepriklausomai nuo piniginės storio. Akivaizdu, kad mokančiajam už studijas, išskyrus vieną kitą turčių, išsilavinimas bus prieinamas mažiau, nei tiems, kurie nemokės“, - sakė ekspertas.
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje turi būti taip, kaip išsivysčiusiose šalyse – mokestis už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti vienodas visiems studentams (arba visiems studentams studijos nemokamos). Valstybė derybų su universitetu metu turi nustatyti, kiek šiai leidžiama priimti ir parengti studentų, atsižvelgiant į galimybes sudaryti tinkamas studijų sąlygas.
Ypatingai nuo paskaitą skaičiusiųjų kliuvo Lietuvos Konstituciniam teismui. V. Daujočio teigimu, KT, savo išaiškinimu, jog ne visiems gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, neleistinai pakeitė Konstituciją, ir nėra nė vieno, kuris nesutiktų su tokiu vertinimu. Anot profesoriaus, KT nariai sulaužė priesaiką ir jiems turėtų būti skelbiama apkalta, tačiau – ir tai tragikomiška – įstatymai nenumato, kaip tai būtų galima padaryti be paties KT sutikimo. V. Radžvilas pabrėžė, jog visai neatsitiktinis dalykas, jog KT sprendimas pasirodė tą pačią dieną, kai pristatytas TS ir LS genocidinis įstatymo projektas. KT sprendimą politologas pavadino priderintu prie pastarojo.
Nuo pasisakiusiųjų kliuvo ir Lietuvos rektorių konferencijai, kurią su TS ir LS projektu bei KT išaiškinimu sieja du dalykai – „autonomijos“ samprata, kuri praktiškai leidžia universitetams nusikratyti bet kokios atskaitomybės visuomenei ir valstybės bei visuomenės priežiūros, ir sudarytos sąlygos gelbėtis nuo bankroto plėšiant studentus. V. Radžvilas priminė, jog būtent tokia vadinamoji autonomija ir privedė aukštojo mokslo sistemą prie dabartinio supuvimo ir gilios krizės. V. Daujotis ironizavo, jog Lietuvoje egzistuoja savita, kitokia nei išsivysčiusiame pasaulyje, autonomijos samprata: akademinės laisvės absoliuti neliečiamybė čia pakeista absoliučia savivale ir priešinimusi permainoms.
Trečiasis paskaitos prelegentas UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis pritarė pasisakiusiems, jog KT išaiškinimas, būdamas galutinis ir neskundžiamas, Lietuvos aukštąjį mokslą priartina prie bedugnės krašto, o jaunimui nepalieka kitos išeities, kaip tik tenkintis bankrutuojančiom studijom čia arba patraukti svetur. Tačiau profesorius pažymėjo, jog net ir po šio KT sprendimo yra palikti kokybės kontrolės svertai. Vis dar įmanoma pareikalauti, jog valstybinės aukštosios mokyklos priimtų tik tokį skaičių studentų, kuriam parengti turi tinkamas sąlygas, o studijų programos privalėtų atitikti griežtus kriterijus. Deja, politinės valios to pareikalauti tarp Lietuvos valdininkų nėra.
Baigiamąjį žodį taręs filosofas V. Radžvilas reziumavo, jog mokesčių įvedimo ir jaunimo varymo iš Lietuvos traukinys jau įsibėgėjo, už jo vairo sėdi dvi įtakingos politinės partijos su savo smegenų centrais, paskolų apdalinimu suinteresuoti bankininkai ir kai kurie nekilnojamojo turto verslo atstovai, todėl tikėtis, jog studijų kokybės svertais bus pasinaudota – beviltiška. Jis priminė, kaip atkakliai buvo nuo visuomenės slepiama alternatyvi aukštojo mokslo reformos koncepcija, pagal kurią reforma turėjo būti pradėta nuo aukštojo mokslo sistemos optimizavimo, kurį atlikus studijų mokestis būtų buvęs daug mažesnis, gal net lygus nuliui, tačiau būtų sudarytos sąlygos augti mokslo ir studijų kokybei. Paskaita baigta išvada, jog aukštojo mokslo ir Lietuvos likimas dabar paties jaunimo ir visuomenės rankose. Kiek ji sugebės pasipriešinti šiam naikinančiam reformos planui, tiek ir turės.
Paskaitos klausę Nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis ir filosofas Romualdas Ozolas pritarė daugumai paskaitoje išdėstytų minčių.
Kaip klausytojas paskaitoje taip pat dalyvavęs vienas iš genocidinio projekto autorių, Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius, šio projekto apginti nepanoro.
Aš nesakau, kad šis straipsnis reikalauja pokyčių. Nesakau, kad autorius pritaria status quo.
Bet nematau, kas siūloma daryti. Puikiai suvokdamas, kad vienam žmogui, kad ir pareigūnui privačiame sektoriuje, labai sunku padaryti.
Bet nematau, kas siūloma daryti. Puikiai suvokdamas, kad vienam žmogui, kad ir pareigūnui privačiame sektoriuje, labai sunku padaryti.
"plaukuota ranka" nesiekia, kad mums nuo politikos ir pagarbos valstybei bloga darytųsi? Regis, ji to pasiekė.
geras tekstas, ypač akcentai dėl strategijų man patiko, nes jei jau Adamkus, kaip šalies PREZIDENTAS, strategijos neturi ar nežino, tai iš ko jis jos tikisi--iš užguitų darbo ir vargo pelių ar iš maximinių tipo magnatų----tai kas turi rūpintis strategijomis, ar jis mąstanti ir veikianti valstybės galva ar emocinga panelė, kuriai gaila nulūžusio nago; įprato visas kadencijas vien rūpintis žodžiais; suprantu, kad nepareikalausi iš partškolos tipo politikų - šie įpratę vien propagandos žodžiais ir apgaulingais įvaizdžiais save įprasminti, bet jei jau ir demokratinės šalies matęs toks nevykęs strategas , tai ...
Šaunuolis Sauliau. Tavo ir šalia esantis Čyvo tekstai viską pasako apie mūsų prezidentą ir jo apgailėtiną "pranešimą".
REKLAMA
REKLAMA
Prezidentas pasiklydęs – kaip ir Lietuva