„Vienos ar kitos ginkluotės įsigijimo ankstinimas (divizijoje yra numatytas visas oro gynybos pulkas) ar vėlinimas neturi pakeisti užsibrėžto tikslo ir termino. Prezidentas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemos įsigijimų prioritetų peržiūrėjimas negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos“, – rašoma penktadienį BNS pateiktame Prezidentūros komentare.
L. Kasčiūnas siūlo stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas. Tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.
Anot L. Kasčiūno, jei būtų pritarta jo pasiūlymams, oro gynybos sistemų įsigijimas, kuris šiuo metu suplanuotas 2034 metais, būtų paankstintas ir prasidėtų šiemet.
Valstybės gynimo taryba (VGT) pernai gegužę pritarė šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją. Tai tikimasi pasiekti padidinus krašto apsaugai skirtą finansavimą.
„Kaip konkrečiai turėtų būti pasiektas šis sutartas rezultatas, kuria apimtimi Lietuva remsis sąjungininkų pajėgumais, – tai jau įgyvendinimo planavimo klausimas“, – nurodo Prezidentūra.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
Siekiant sukurti diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, tam, anot Krašto apsaugos ministerijos, gynybai papildomai reikėtų kurį laiką skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų, tad politikai siekia sutarti dėl tvarių šaltinių maždaug 3 proc. BVP finansavimo, lyginant su apie 2,52 proc. BVP siekiančiu įprastu finansavimu.
Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė VGT.
L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.