Seimui pirmadienį priėmus Pilietybės įstatymą (balsavo: už – 78, prieš – 4, susilaikė 9), kai kurie Seimo nariai toliau vadina jo normas antikonstitucinėmis ir ragina Prezidentą Valdą Adamkų jį vetuoti.
Nors Seimo spaudos tarnybos išplatintame pareiškime teigiama, kad „Naujos redakcijos Pilietybės įstatymas konkretizuoja piliečių sąrašą, apibrėžia atskirus atvejus, kada asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę, panaikina išlygą, kad asmuo turi būti nerepatrijavęs, sprendžiant asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą, suderino įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis“, - dalis parlamentarų tebelaiko jo normas diskriminacinėmis.
Naujajai sąjungai atstovaujantis Vaclavas Stankevičius teigė, kad įstatymas ne tik diskriminuoja tautines mažumas, nes nustato kitokias dvigubos pilietybės sąlygas lietuviams ir ne lietuviams, bet ir pačius mūsų tautiečius esą suskirsto į geresnius ir blogesnius. „Kodėl daromas skirtumas tarp lietuvių gyvenančių Europos Sąjungos arba NATO šalyje ir tų, kurie patys ar jų tėvai buvo išvežti į Sibirą?“ - klausė V. Stankevičius.
Pasak jo, įstatymas ko gero yra antikonstitucinis ir padėtį gali esą išgelbėti Prezidentas, jei jį vetuotų. V. Stankevičius sakė netikįs, kad parlamentui tokį veto pavyktų įveikti.
Naujoji Sąjunga mėgino inicijuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės, tačiau šis jų pasiūlymas buvo atmestas visuose komitetuose. Paklaustas, ar bus mėginama tai daryti dar kartą, V. Stankevičius teigė, jog partija tokių intencijų neturi.
Už įstatymą balsavęs partijos Tvarka ir teisingumas (TT) frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis taip pat kritikavo išskirtinę Vakaruose ir kitur atsidūrusių lietuvių skirstymą, tačiau nebuvo tiek kategoriškas bei veto nesišaukė. „Manau, tai yra tam tikras kompromisas ir žingsnis į priekį, nes žmonės, kurių užsienyje yra virš milijono, negali būti atstumti“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.
V. Mazuronio nesujaudino įtikinėjimai, kad priimtos pataisos gali prieštarauti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimui. „Su dvasiomis bendraujančio ir savo išaiškinimus teikusio Egidijaus Kūrio išvedžiojimus komentuoti sunku, bet manęs jie neįtikina“, - aiškino TT atstovas.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pažymėjo, kad įstatyme kaip tik numatytas palengvinimas atsidūrusiems buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, nes ankstesniame variante teisės į pilietybę neišsaugodavo tie, kas išvyko ten iki 1990 m. kovo 11-osios. „Dabar tai yra pataisyta, ir asmenims, esantiems, gyvenantiems Vakaruose bei kitur, skiriasi tik viena sąlyga – norint gauti Lietuvos pilietybę, Europos Sąjungos ir NATO šalių gyventojams nereikia atsisakyti kitos šalies pilietybės. Kitiems reikia. Tik toks ir skirtumas“, - aiškino konservatorė, nors ir pripažino, kad įstatymas kompromisinis.
..........
Pilietybės įstatyme numatyti atvejai, kada asmuo gali turėti dvigubą pilietybę: numatytos 7 grupės asmenų, kuriems suteikta teisė, įgijus kitos valstybės pilietybę, išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pirmąją grupę sudaro Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę turintys lietuviai.
Atskirą grupę, galėsiančią turėti Lietuvos pilietybę, sudaro politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata yra aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto, tai aktualiausia bus Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškia, kad į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Dvigubą pilietybę išlaikyti bus galima užsienio valstybės pilietybę turintiems asmenims, kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka Prezidento dekretu. Tai yra penktoji įstatyme numatyta grupė: Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, nusipelniusiems Lietuvos Respublikai – reikšmingai prisidėjusiems prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Šeštąją grupę sudaro Lietuvos piliečių vaikai: vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Ši nuostata yra aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios.
Septintąją grupę sudarytų bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Be šių atskirų atvejų išvardijimo, Įstatyme taip pat tikslinami teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, pilietybės netekimo atvejai.
Įstatyme detalizuojama Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimo tvarka, nes priėmus šį Pilietybės įstatymą, netenka galios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymas.
Įstatymas įteisina, kad asmenims, pateikusiems prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki 2006 m. lapkričio 16 d., Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, galiojusias iki Konstitucinio teismo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarimo.
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; prašymo pateikimo metu turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų; turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Nesutarimai kilo pernai rudenį, kai KT išaiškino, jog mes, lietuviai, galime išlikti savo krašto piliečiais, įgiję kitos valstybės pilietybę, tik labai retais, išskirtiniais atvejais. Konstitucija teigia, kad taip gali būti „atskirais“ atvejais, tad KT išaiškinimas sukėlė ginčus, ar žodis „atskiras“ ir „retas“ yra sinonimai.
