„Viskas vyksta gana sklandžiai – žmonės žino, kur kreiptis, kokią informaciją gauti, maisto davinius čia pat gali gauti, o tiems, kurie neturi, kur prisiglausti, yra patalpos su visomis reikalingos sanitarinėmis patalpomis, kur žmogus gali pernakvoti ir tikėtis, kad jo problema bus išspręsta, kol nukeliaus į tą gyvenamąją vietą, kuri jam skirta“, – ketvirtadienį apsilankęs pabėgėlių registracijos ir paskirstymo centre Kaune sakė valstybės vadovas.
Anot jo, labiausiai džiugina, kad šiam darbui savo pastangas sutelkė ir Vyriausybė, ir savivaldybės, ir nevyriausybinės organizacijos.
„Šiandien visa Lietuva yra susivienijusi ir stengiasi padėti bėdos ištiktiems ukrainiečiams“, – sakė G. Nausėda.
„Manyčiau, kad tikrai pasirengėme neblogai, pasirengėme turbūt ir dar didesniam pabėgėlių skaičiui. Bet labai norisi palinkėti, kad kitoje stalo pusėje sėdėtų kuo mažiau žmonių“, – teigė valstybės vadovas.
Anot jo, pastarosiomis dienomis pabėgėlių srautas mažėja.
„(...) matyt, žmonės tikisi, kad tie karo baisumai netrukus baigsis. Girdėjau, kad nemaža dalis net tų, kurie buvo priversti pasitraukti iš savo gyvenamųjų vietų, lieka Vakarų Ukrainoje tikėdamiesi, jog ateis ta laiminga diena, kai jie galės grįžti namo“, – sakė G. Nausėda.
Jis vylėsi, kad pasibaigus karui Ukrainoje pabėgėliai iš Lietuvos išsiveš gražiausius prisiminimus.
Statistikos departamento duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje registruota beveik 38 tūkst. karo pabėgėlių, 16,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
