Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo atšaukė ankstesnį dar liepą pasirašytą savo dekretą dėl Jono Prapiesčio kandidatūros teikimo į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.
Kai kurių Seimo frakcijų atstovai anksčiau ne kartą yra sakę, kad Seimo sprendimui dėl kadenciją baigusio dabartinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo kliudė būtent šis prezidento teikimas dėl J.Prapiesčio kandidatūros.
Prezidento patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės teigimu, sprendimą atšaukti dar vasarą pasirašytą dekretą dėl J.Prapiesčio kandidatūros šalies vadovas priėmė siekdamas atskirti du klausimus - dabartinio LAT pirmininko atleidimą ir naujojo LAT vadovo skyrimą.
„Akivaizdu, kad Seimas ir toliau painioja šiuos klausimus. Prezidentas, matydamas, kad yra išlikęs toks matymas ir siejimas šių klausimų, siūlo juos atsieti, pirma, išspręsti atleidimo klausimą, o paskui pereiti prie skyrimo, - ketvirtadienį sakė A.Rauličkytė. - Be to, tas visas vilkinimas (LAT pirmininko atleidimo - aut.) yra problemiškas pačiam teismui, nes LAT šiuo metu neturi vadovo, kuris turėtų įgaliojimus“.
Anot jos, atleidus V.Greičių laikinai LAT vadovo pareigas perimtų LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė, kuri „nors būtų laikina, tačiau turėtų visus įgaliojimus, ir teismo veikla nenukentėtų“.
Seimo opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Valentinas Mazuronis tokį prezidento sprendimą sakė vertinantis teigiamai - tai esąs postūmis spręsti kolizijai dėl LAT vadovo atleidimo bei naujojo skyrimo.
Tačiau Seimo „tvarkiečių“ vadovas neskubėjo teigti, kad po tokio prezidento žingsnio dukart strigęs dekretas dėl V.Greičiaus atleidimo būtų patvirtintas be kliūčių, tik paminėjo, jog tai „žingsnis teigiama linkme“.
„Tas žingsnis neabejotinai teigiama linkme, nes reikia tartis ir ieškoti sprendimo, o ne primesti iš jėgos pozicijos“, - sakė V.Mazuronis.
Tuo metu vienai opozicinių konservatorių lyderių Rasai Juknevičienei prezidento sprendimai sukėlė įtarimų, jog už jų „gali slėptis užkulisiniai dalykai“.
Parlamentarė sakė nesuvokianti tokios skubos sprendžiant LAT vadovybės klausimus ir siūlė juos palikti spręsti naujajam Seimui.
„Mano pirmas įspūdis - dviprasmiškas, niekaip nesuprantu, kodėl yra noras šį klausimą spręsti žūtbūt šiandien. Gal tai užkulisiniai dalykai, noras patvirtinti būtent tą kandidatūrą ar būtent tą atleisti?“ - svarstė R.Juknevičienė.
Ji siūlė LAT vadovybės kadrų kaitos klausimus palikti spręsti naujajam parlamentui.
Darbo partijos frakcijos atstovė Loreta Graužinienė ketvirtadienį nesiryžo prognozuoti, ar jų frakcijos apsisprendimui dėl V.Greičiaus atleidimo įtakos turės atšauktas dekretas dėl J.Prapiesčio skyrimo. „Turime susėsti ir apsvarstyti naują situaciją“, - teigė ji.
Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas svarstė, kad „bet kokiu atveju prezidento teikimas dėl LAT pirmininko Seime bus politizuotas, ir šis klausimas nebus sprendžiamas dalykiškai“.
„Galima buvo palaukti bent jau pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatų“, - tvirtino A.Čaplikas.
Jis negalėjo pasakyti, ar J.Prapiesčio kandidatūros atšaukimas turės įtakos jų frakcijos apsisprendimui dėl V.Greičiaus likimo.
Tuo metu Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė manė, kad šis prezidento žingsnis gali turėti įtakos sprendžiant LAT vadovo likimą. „Tačiau nebelieka aiškaus kandidato į LAT pirmininko postą“, - atkreipė dėmesį Seimo narė.
Ji vylėsi, kad valstybės vadovas ištaisys anksčiau padarytą klaidą ir šįkart pasikonsultuos su Seimo partijomis dėl naujojo LAT pirmininko kandidatūros. „Pagal įstatymą tai prezidento prerogatyva, bet, kaip parodė praktika, vienas jis negali šio klausimo išspręsti“, - sakė A.Staponkienė.
Trečiadienį prezidentas pasirašė jau trečiąjį dekretą dėl siūlymo atleisti V.Greičių iš LAT pirmininko pareigų šių metų liepą pasibaigus jo įgaliojimų laikui.
Anot Prezidentūros pranešimo, Seimui priėmus nutarimą atleisti V.Greičių iš LAT vadovo pareigų šias pareigas iki naujo LAT pirmininko paskyrimo eitų didesnį teisėjo darbo stažą tame teisme turintis skyriaus pirmininkas, t.y. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė J.Stripeikienė.
Trečiadienį opozicinių ir kai kurių valdančiųjų frakcijų atstovai teigė buvę nustebinti prezidento sprendimo trečiąjį kartą teikti dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo ir vėl kartojo pasigendą šalies vadovo tarimosi su parlamentu.
Liepą Seimas du kartus atmetė V.Adamkaus teiktus dekretus ir neatleido V.Greičiaus iš LAT pirmininko pareigų.
Po šio Seimo sprendimo išsiskyrė V.Greičiaus statuso vertinimai - dalies parlamentarų teigimu, V.Greičius tebėra visus įgaliojimus tebeturįs LAT pirmininkas, Prezidentūros atstovų teigimu, V.Greičiaus įgaliojimai pasibaigus jo kadencijai, nepaisant Seimo sprendimo jo neatleisti, yra pasibaigę.
Nesutikus atleisti V.Greičiaus iš pareigų tąkart didesnioji dalis parlamentarų teigė pasigedę šalies vadovo noro tartis, nepriimtinais vadino šalies vadovo patarėjų įvardintus argumentus, esą Seimo funkcija atleidžiant LAT pirmininką, pasibaigus jo kadencijai, tėra formali.
Be to, parlamentarams užkliuvo ir tai, jog dar neatleidus LAT pirmininko, šalies vadovas jau buvo pasirašęs kitą dekretą siūlant naujuoju LAT vadovu skirti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką J.Prapiestį.
Pagal Konstituciją, LAT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
Dabartinio Aukščiausiojo Teismo vadovo V. Greičiaus kadencija baigėsi liepos 8 dieną. Aukščiausiajam Teismui V.Greičius vadovavo nuo 1999 metų liepos mėnesio.
