Mokiniai, laikę tarpinius egzaminus, turėjo susidurti su perkeltu egzamino laiku paskutinę minutę, ne vienodos apimties tekstais per lietuvių ir kitų kalbų tarpinius patikrinimus bei lygio neatitinkančiais matematikos tarpiniais patikrinimais.
„Ne ironija, net ne sarkazmas, čia jau sardoniškas kontekstas, kuriame mes matome, kad ta sistema nebeatlaiko bet kokios kritikos ir net tokiuose paprastuose dalykuose įvyksta apgailėtini nesusipratimai“, – per tarpinius patikrinimus kilusius nesklandumus įvertino Saulius Jurkevičius.
Vilniaus licėjaus direktorius atkreipia dėmesį, jog tarpiniams atsiskaitymams nebuvo pasiruošusi nei viena šalis: nei mokiniai, nei mokytojai, nei rengėjai.
„Nebuvo numatyto nei laiko, kiek mokinys turi turėti dienų prieš tarpinį patikrinimą, nes jis turi susikaupti tam tarpiniam patikrinimui. Negalima taip iššokti iš karto ir laikyti egzaminą, kai to egzamino vertė yra didžiulė, įeina į bendrą balų skaičių“, – Žinių radijo laidoje pažymi mokyklos direktorius.
Tuo tarpu mokytojų darbą šiuo metu jis prilygina kovai fronte be ginklų, nes jie kurį laiką yra priversti mokyti vaikus be vadovėlių. Taigi dėl visapusiško nepasiruošimo „per visas užtvankos skyles pradėjo bėgti vanduo“ ir švietimo sistema dabar yra „apgailėtinoje padėtyje“.
Mokiniams kitais metais kančios padvigubės
S. Jurkevičius pripažįsta, jog anksčiau buvo mažiau dejuojama ir tokio termino kaip stresas apskritai tarsi nebuvo. Tuometinė sistema, jo nuomone, buvo priimama natūraliai, o dabar minimalūs išbandymai sukelia papildomų įtampų šiuolaikiniams mokiniams. Tuo pat metu, aišku, jog situacija negerės greitu metu.
„Užaugom būtent tokiame, kaip sakoma, pasakojime, kad reikia nuolat kentėti. Ir tos kančios rezultatas galbūt nusimato ateityje. Tai dabar, jeigu pagalvoti apie kitus metus, tai kančia padvigubės, nes, savaime suprantama, srautai padvigubės laikančiųjų ir galimybių užtikrinti kokybę jokių nesimato, kad kažkas galėtų iš esmės pagerėti“, – įvertina mokinių ateitį jis.
Tačiau, pasak jo, šiuo metu pagrindinė problema yra ta, kad norint išspręsti problemą imta perskaičiuoti mokinių tarpinių atsiskaitymų rezultatus. Atsirado nelygybė, nes mokinių, gerai išlaikiusių tarpinius patikrinimus, rezultatai nesikeičia, kol likusiųjų kyla.
„Kai vėl yra tas mokamas mokymas, stojimas, visa tai tarsi įgauna kažkokį labai nešvarų raiškos momentą. Tai palaukit, kodėl dabar reikia perskaičiuoti, vieniems pakelti atlyginimą, o kitiems palikti tą patį?
Nors vienas iš tiesų labai intensyviai dirbo ir ruošėsi, ir praėjo tą sistemą net, jeigu užduotys buvo galbūt nekokybiškos, o kitiems buvo pakankamai sunku“, – pabrėžia Vilniaus licėjaus direktorius.
Todėl gaunant galutinį vertinimą arba stojant į aukštąsias mokyklas mokiniams, kurie nekeliant pažymio tarpinius atsiskaitymus išlaikė gerai, tai gali pakenkti, nes jiems pagerinti rezultato, kai jis ir taip geras, neįmanoma.
„Na, pavyzdžiui, gavai geriausią matematikos įvertinimą, tavo draugas gavo šiek tiek prasčiau. Po tam tikros komisijos sprendimo jam perskaičiavo ir jisai buvo pastumtas prie tavęs.
Dabar laikysite lietuvių kalbos egzaminą. Jeigu gausi mažiau, o tas truputėlį galbūt daugiau, nu ir išeis į priekį galutiniame kontekste“, – paaiškina, kaip gerai išlaikiusiems mokiniams, pažymių kėlimas likusiems, gali pakenkti.
Net mokinius, nelaikiusius tarpinių patikrinimų, tai palietė
Vilniaus Licėjaus direktorius pabrėžia, kad tarpiniai atsiskaitymai liečia ne tik juos laikančius mokinius, likusieji – praranda daugybę pamokų, nes patikrinimai vykdomi vidury metų ir pamokų metu.
Procesas, pasak S. Jurkevičiaus, turėtų būti vykdomas, kai mokiniai pabaigia mokslo metus ir yra išmokę temas pagal programą, o ne vidury mokslo metų. Dėl netinkamai pasirinkto laiko dabar likusiems mokiniams pagrindinė užduotis yra susiorientuoti tvarkaraščių pakeitimuose.
„Šiandien mokytojas vienas pasakė, kad vienas baisiausių dalykų, kas šiuo metu vyksta mokyklose, yra tai, kad didelė dalis mokinių netenka nemenko skaičiaus pamokų. Chemijos, fizikos pamokos nevyksta todėl, kad vyksta tarpiniai patikrinimai, nes ten vieni mokytojai vykdo, o vaikai negali ateiti į mokyklą tam tikru momentu“, – paaiškina jis.
S. Jurkevičiaus manymu, tarpiniai atsiskaitymai yra tarsi įsivaizduojamos reformos ir rengėjai per vėlai suprato, kad įgyvendinimas nepavyko. Tačiau, jo vertinimu, matant neorganizuotumą racionaliausias sprendimas būtų buvęs – staigiai stabdyti procesą ir atsiprašyti.
„Dėl Įsivaizduojamų reformų, kurios dažniausiai yra susijusios su gaunamomis tam tikromis lėšomis ir tų lėšų įsisavinimu, organizuojami įvairiausi tokio lygio projektėliai.
Čia praktiškai jau visą mėnesį vyksta kažkokia procedūra beprasmiška, savitikslė, kuri yra nekoordinuojama, nekokybiška visais aspektais. Dabar matome, kad greičiausiai jau pradeda suvokti ir tie rengėjai savo klaidas“, – užsimena mokyklos vadovas.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ klausykite čia:
