Koalicinės daugumos Seime nebeturinčiam premjerui Andriui Kubiliui ir jo ištikimiausiems patarėjams Seimas ketina suduoti rimtą smūgį, kuris gali ženklinti „Permainų" koalicijos žlugimą. Tai, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus vedami valdantieji - tik mažuma ir nebeišgali priešintis opozicijai, atskleidė Seimo opozicijos inicijuojama laikinoji tyrimo komisija dėl premjero patarėjų galimo kišimosi į teisėsaugos atliekamus nusikaltimų tyrimus.
Prieš A. Kubilių ir patarėjus - 71 parlamentaras, jų gali daugėti
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą parėmė ne tik susivienijusi Seimo opozicija, bet ir kai kurie valdančiajai daugumai priklausančių frakcijų atstovai. Tarp 71 parlamentaro, siūlančio Seimui sudaryti tokią tyrimo komisiją, yra kai kurie liberalcentristai ir Tautos prisikėlimo partijos frakcijos atstovai. Po nutarimo projektu savo parašą padėjo ir Kultūros ministru netapęs parlamentaras, Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, jo bendražygis Vincas Babilius, liberalcentristai Žilvinas Šilgalis, Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Zuokienė.
Trečiadienį komisijos sudarymą numatantį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Pasak politiko, nors nutarimo projektas jau įregistruotas, norinčiųjų pasirašyti gali atsirasti dar daugiau.
Išvados – per pusantro mėnesio
Jeigu Seimas pritartų tokios komisijos sudarymui, ji tirtų „galimai neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimą sąmoningą trukdymą pareigūnams tirti nusikalstamas veikas". Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Tikimasi, kad komisija ne vėliau kaip per 45 dienas pateiks Seimui išvadas ir pasiūlymus.
Trečiadienį paaiškėjo, jog Seimo opozicinės frakcijos be didelių pastangų gali surinkti parašus - ir tam užteko vos dienos, - reikalingus inicijuojant specialų tyrimą dėl premjero Andriaus Kubiliaus patarėjų veiksmų, kuomet jie, gavę prokuroro leidimą, nuvyko į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai paprastai leidžiama tik proceso dalyviams.
Opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos lyderis Vytautas Gapšys ironizuodamas svarstė, gal jis jau galįs pavartyti Darbo partijos bylą, o premjero patarėjams siūlė užsiimti patarimais, nes daugiau juridiškai jiems niekas esą ir nepriklauso.
„Balsas.lt" jau rašė, jog Lietuvoje įvyko precedento neturintis atvejis – A. Kubiliaus iniciatyva buvo sušaukta darbo grupė, kurioje visų valstybės jėgos struktūroms buvo liepta pradėti teisinį persekiojamą prieš bendrovę „Agrowill Group“.
V. Mazuronis: tai – spjūvis
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime lyderio Valentino Mazuronio nuomone, premjero patarėjo Virginijaus Valentinavičiaus vizitas į FNTT ir susipažinimas su baudžiamosios bylos, kurioje minima konservatorių į ministrus deleguoto Kazimiero Starkevičiaus pavardė, dokumentais parodo aiškų politikų kišimąsį į teisėsaugos institucijų darbą ir tokie dalykai neturi būti toleruojami.
„Premjero kišimasis į konkrečią bylą – spjūvis šalies teisinei sistemai. Nereikia būti naiviems ir galvoti, kad patarėjas ten savo iniciatyva nuėjo. Gal nuo šiol domėsis visomis bylomis, kuriose ikiteisminiai tyrimai pradėti? O premjeras pasiteisinimui galėtų ir ką nors gudriau sugalvoti – jeigu norima patikrinti Vyriausybei pavaldžios tarnybos veiklą, tai ir reikia į tą tarnybą, o ne pas prokurorą leidimo bylą pavartyti eiti“, – kalbėjo politikas.
Priminė R. Pakso laikus
Portalas „Balsas.lt“ pasiteiravo V. Mazuronio, ar tai neprimena kelių metų senumo situacijos, kuomet Valstybės saugumo departamento (VSD) Alytaus apygardos vadovas Albertas Sereika pagrobė iš savo institucijos „Alitos“ privatizavimo bylą ir nuvežė ją tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui, dabar vadovaujančiam TT partijai.
„Skirtumas yra labai paprastas. A. Sereika buvo pareigūnas, kuriam atrodė, kad jo tarnyboje vyksta negeri dalykai ir jis nuvežė bylą prezidentui. Galima įvairiai vertinti pareigūno elgesį, už kurį jis buvo atleistas iš darbo, bet nebuvo taip, kad politikas įsiveržtų į patalpas ir pasiimtų bylą, kuri jį domina“, – dėstė V. Mazuronis.
Jis teigė nežinąs, kas dabar ir kur dar nuvažiuos ir kokius dokumentus paims. „Išeina, kad politinio pasitikėjimo pareigūnai gali važiuoti ir į VSD ir dar bet kur ir, gavę kokio nors įbauginto prokuroro leidimą, imti visą jiems reikiamą informaciją? Greitai turėsime antrą Višinskį (Andrejus Višinskis - SSRS prokuroras, sankcionavęs stalinines represijas, - Balsas.lt)“, – stebėjosi politikas.
V. Gapšys: gal jau galiu pavartyti V. Uspaskicho bylą?
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius „Balsas.lt“ sakė neatsimenąs atvejo panašaus į tą, dėl kurio opozicija rinks parašus tyrimų komisijai sudaryti. „Ryžtingas reformas teisėsaugoje reikia daryti, kaip ir sakoma, bet valstybėje tam yra teisėti keliai ir galiojanti Konstitucija. Reikia teikti įstatymų projektus arba sudarius komisijas daryti tyrimą, o nevažinėti ir imlioti, ką sugalvojęs. Priėjo iki to, kad net valdančiosios koalicijos vidaus reikalų ministras nebeinformuojamas apie tokius veiksmus. Prie visos pagarbos - patarėjas turi patarinėti, jis neturi jokio specialaus statuso“, – sakė jis.
Opozicijos ir Darbo partijos frakcijos Seime lyderis V. Gapšys taip pat sakė esąs nustebęs. „Yra byla dėl Darbo partijos, kur ir aš minimas. Tai gal man, pasinaudojant Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario statusu imti ir pradėti daryti spaudimą? Galima priimti institucijas reformuojančius įstatymus, galima sudaryti parlamentines komisijas ir reikalauti atsakymų, bet kas bus, jei aš, jūs ir visi kiti, politiniais sumetimais imsime ir nagrinėsime visas teisėsaugos medžiagas?“ – klausė jis.
Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius „Balsas.lt“ sakė nematąs jokių analogijų tam, kas įvyko. „Tai reikia reformuoti institucijas, bet toks elgesys griauna viską. Apie prokurorą, kuris davė tokį leidimą, neatsiranda kito žodžio, kaip „balvonas“, bet gal jis ir bus tas, ant kurio viską suvers. Baisu, kaip yra įbauginti pareigūnai“, – sakė jis.
J. Razma: didelės problemos čia nėra
Jokios Seimo laikinosios komisijos kurti nereikia; jei opozicijai kyla kokių klausimų, užtenka kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK), mano valdančiųjų atstovas, TS-LKD frakcijos vedlys Jurgis Razma. „Jei dėl kiekvieno viešai aprašyto nesusipratimo mes inicijuotume komisijas, tai būtų nesusipratimas“, – kalbėjo J. Razma.
Politikas teigė nežinąs, ar premjero patarėjai viršijo savo kompetencijos ribas.
„Iš tikro čia matau tik vieną problemą: ar nepersistengė prokuroras, duodamas per daug medžiagos, tačiau tai tik teorinis klausimas. Galų gale, už tyrimą atsako prokuroras. Prasmės kokiame nors parlamentiniame tyrime tikrai nematau“, – sakė J. Razma.
Incidentas prasidėjo kovo 18-ąją, kai FNTT buvo apklaustas žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius, kurį sukčiai, siekdami gauti 22,5 mln. litų Europos Sąjungos paramą žuvų mailiui auginti, bandė įtraukti į kurpiamą aferą.
Norint sudaryti Seimo laikinąją komisiją reikia ketvirtadalio Seimo narių parašų.
